Baltoji eglė (Picea glauca)

Kilusi iš Šiaurės Amerikos, natūraliai auga Kanadoje ir šiaurinėje JAV dalyje. Tanki, piramidiška ir gana siaura laja, standžios, šiek tiek aukštyn kylančios šakos ir tamsiai žalia spyglių spyglių spalva išpopuliarino baltąją eglę kaip dekoratyvinį parkų ar sodybų medį. Užauga iki 15 metrų aukščio. Žievė pilkai ruda, senų medžių linkusi skeldėti. Spygliai 1,5-2 cm ilgio, keturbriauniai, aštria smailia viršūne. Jauni kankorėžiai rausvi, subrendę paruduoja, 2,5-6 cm ilgio. Gausus jų derlius būna kas 3-5 metus. 

Augavietė

Vidutiniškai reikli dirvožemiui ir augimo sąlygoms. Mėgsta gerai drėkinamus, derlingus dirvožemius, tačiau sutinkama ir netrąšiuose, smėliuose ar net rūgščiose dirvose. Pakenčia trumpalaikius užmirkimus. Auginant sausose ar nederlingose teritorijose, tačiau norint džiaugtis tankia laja ir gražia medžio išvaizda, rekomenduojama mulčiuoti ir ypač prieš žiemą gausiai palaistyti. Pavėsyje beveik neauga, tad būtina parinkti apšviestą ar dalinai apšviestą vietą baltajai eglei sodinti. Atspari vėjams ir šalčiams, bet jautri taršai. Plačiau apie natūralias augimo sąlygas galite skaityti ČIA.

Panaudojimas

Spygliai gali būti naudojami kaip natūralus repelentas atbaidantis uodus. Tereikia kelias jų saujeles įmesti į ugnį. Šiaurės indėnai naudodavo šaknis krepšiams pinti, o iš medienos gaunama derva įtrindavo kanojas, kad šios neprisigertų vandens ir nepūtų. Mediena gana minkšta ir elastinga, todėl netinkama baldų ar tvirtų konstrukcijų gamybai, tačiau iki šiol laikoma idealiu medžiu gitaroms, smuikams ir įvairioms pianinų dalims. 

Veislės

Conica’ yra gana žemas, 2-3 metrų aukščio medis. Laja išskirtinai tanki, taisyklingos kūgio formos. Auga labai lėtai.

Atgal

baltojo eglė

 

baltoji eglė

 

baltoji eglė

Medžių parduotuvė Įdomybės