Graikinis riešutmedis (Juglans regia)

Tai greitai augantis medis, pasiekiantis 20 – 30 m, o kamieno skersmuo iki 1,5 m. Laja plati, ovaloka ar rutuliška. Jeigu nėra genėjamas šakos auga nuo pat žemės ir pats medis įgyja natūralią formą. Žievė pilka, lygi, senstant suaižėja. Dirvožemiui nėra reiklus tačiau rekomenduojama sodinti į derlingą, neužmirkstančia dirvą. Tai šviesiamėgis augalas, sunkiai augantis paunksmėje.

Lapai ir jų poveikis

Lapai kvapūs, 20 – 40 cm ilgio, iš 5 – 11, lygiakraščiai ovalūs, bekočiai, sodriai žalios spalvos. Rudenį įgyja ryškiai geltoną spalvą. Dėl lapų aromatinių savybių aplink juos niekada nebūna uodų, tad turėdami riešutmedį netoli namų, galėsite pamiršti šių vabzdžių keliamus nemalonumus. Netgi nuskinti ir švelniai sutrinti lapai gali būti naudojami kaip natūralus repelentas.

Riešutai

Žydi gegužės mėnesį, ir nors žiedai nėra išsiskiriantys vaisiai (graikiniai riešutai) labai maistingi ir sveiki. Valgant juos reguliariai galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę ir sustiprinti organizmą.

Derėti pradeda 8 – 10 metais. Dera kiekvienais metais, o ypač gausus derlius būna kas 2 – 3 metus. Vienas suaugęs medis gali subrandinti 50 – 80 kg riešutų. O rekomenduojama paros dozė yra vos viena saujelė. Bandymai su pelėmis parodė, kad tokio kiekio pakanka, kad krūties vėžio tikimybė sumažėtų 50 proc., o prostatos – 30 – 40 proc.. Tai taip pat paskatina protinę veiklą, stabdo senėjimo procesus dėl juose esančių antioksidantų.

Atsiradimas Lietuvoje

Manoma, kad tai viena pirmųjų svetimžemių medžių rūšių, kuri pradėta auginti Lietuvoje. Dar 1843 metais, žymus botanikas A.Pabrėža aprašė parkuose auginamus riešutmedžius. Deja daug jų tuo metu neatlaikė šaltesnio mūsų klimato ir nušalo. Tačiau iš keleto atlaikiusių žiemas sėjinukų išaugusi nauja karta yra visiškai atspari ir prisitaikiusi mūsų klimatui.

Alelopatinis aktyvumas

Riešutmedis pro šaknis ir lapus išskiria alelopatiškai aktyvią medžiagą - jugloną, kuri stabdo daugelio kitų augimą. Šalia riešutmedžio negali augti bulvės, pomidorai, gervuogės, braškės obelys ir azalijos. Juglonui nejautrios yra morkos, pupelės, tulpės, našlaitės ir daugelis kitų. Jų sąrašą rasite čia.

Medžiai jugloną sintetinti pradeda nuo 7 metų, tam kad sumažintų konkurenciją ir galėtų gauti daugiau šviesos ir maistingų medžiagų iš dirvos.

Atgal

graikinis riesutmedis

 

graikinis riesutas

 

graikiniai riesutai

Medžių parduotuvė Įdomybės