Juodoji tuopa (Populus nigra)

Natūraliai plačiai paplitusi ir auga Vidurio ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Centrinėje Azijoje, visose teritorijose gana reta rūšis. Lietuvoje auginama parkuose ir sodybose, negausiai aptinkama Pietų Lietuvoje, kur žemė smėlėta ir laidi. 

Tuopos auga greitai ir gali pasiekti iki 40 metrų aukštį, nors įprastai užauga iki 20-30 metrų. Žievė tamsios spalvos, senstant medžiui giliai suaižėja. Kamienas dažniausiai netaisyklingos formos, suformuoja įvairius nelygumus ir išsikišimus. Laja skėstašakė, tik augant atviroje vietoje turi platesnę ir tankesnę lapiją. Lapai 6-8 cm ilgio, dantytu kraštu, su gana ilgu lapkočiu. Viršutinė pusė šviesiai žalia, apatinė šiek tiek šviesesnė. Rudenį lapai tampa sodriai geltoni. 

Augavietė

Auga tik gerai apšviestoje vietoje, yra nepakanti užtamsinimui. Reikli šviesai ir drėgmei. Gerai auga pralaidžioje, žvyringoje ir smėlingoje žemėje. Toleruoja neilgus užmirkimus. Gali nukentėti nuo šaknų ir šalčių. 

Renkant sodinimo vietą juodąjai tuopai svarbu palikti daug erdvės šaknims. Labai plati ir stipri šaknų sistema gali gadinti kelius, pamatus bei sausinimo ar drėkinimo sistemas. Rekomenduojama palikti bent 15 metrų nuo pastatų. 

Vaistinis poveikis

Vaistinei žaliavai naudojami pumpurai renkmi anksti pavasarį prieš lapams skleidžiantis. Džiovinami tamsioje vietoje, apie 30° C temperatūroje. Liaudies medicinoje antpilai naudojami paskatinti išorinių žaizdų gyjimą, gydyti peršalimą ir skrandžio skausmus. 

Veislės

Italica’ formuoja itin siaurą ir tankią, koloniškos formos lają. Lietuvoje užauga iki 15-18 m aukščio. Turi tankią šaknų sistemą, atspari vėjams, todėl sodinama grupėmis, kad sudarytų apsaugines juostas. Žievė plona, minkšta ir gana lengvai pažeidžiama.

Atgal

juodoji tuopa medis

 

juodoji tuoa palai

 

 

Medžių parduotuvė Įdomybės