Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra)

Tai 4 (rečiau 10) metrų aukščio medis ar krūmas, natūraliai paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, o arčiausiai Lietuvos esančios populiacijos yra Baltarusijoje. Lapai 20-30 cm ilgio, sudaryti iš 5-7 (kartais 9) ovalių lapelių. Viršutinė jų dalis tamsiai žalai, o apatinė šviesesnė. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę į 10-20 cm skersmens žiedynus. Žydi gegužę - birželį. Uogos sunoksta vasaros pabaigoje, rudenio pradžioje, ir būna juodos ar tamsiai violetinės spalvos. Jos pakimba stambiomis kekėmis ir vilioja paukščius, ypač juodagalves devynbalses. 

Gerai auga derlingoje, drėgnokoje dirvoje. Pakantus užterštam miestų orui. 

Genėjimas ir priežiūra

Natūraliai formuoja plačią, netaisyklingos formos lają. Genėjimas padeda sukontroliuoti augimą ir paskatina žydėjimą. Apkarpius ankstyvą pavasarį, sparčiau ima augti nauji ūgliai. 

Panaudojimas

Juoduogio šeivamedžio kvapo nemėgsta serbentinės kandys, kopūstiniai baltukai, musės bei kurmiai. Todėl keletas šio krūmo individų arba prismaigstytos jo šakelės darže gali padėti išsaugoti derlių. Sutrintus lapus galima dėti ten, kur veisiasi tarakonai ir blakės. 

Išuogų galima virti uogienę, kisielių ar ruošti arbatą. Tik labai svarbu gerai atskirti kauliukus, kad šie nepatektų į gaminį, nes yra nuodingi.

Atgal

juoduogis šeivamedis

 

juoduogis šeivamedis

 

juoduogis šeivamedis žiedynas

Medžių parduotuvė Įdomybės