Kedrinė pušis (Pinus cembra)

Tai visžalis spygliuotis 25-35 metrų aukščio medis, tačiau Lietuvoje būna 12-16 metrų. Auga lėtai, 30 metų medis siekia vos 3-4  metrus. Laja plačiai išsišakojusi, tanki. Spygliai pilkšvai žali, įprastai būna 5 cm ilgio, tačiau neretai siekia ir 12-15 cm. Kankorėžiai pradeda skleistis pavasarį ir jauni būna violetinės spalvos, vėliau tampa rudi. Sėklas (kedro riešutėlius) subrandina tų pačių metų rudenį. Vyriški ir moteriški kankorėžiai būna ant to paties medžio, tačiau pats savęs neapdulkina, todėl norint sulaukti gausaus derliaus reikia sodinti keletą kedrinių pušų šalia. 

Geriausiai auga derlingoje ar vidutinio derlingumo, gerai drėkinamoje ir neužmirkusioje dirvoje. Tai šviesamėgis augalas, negalintis augti pavėsyje. 

Kedrinė pušis Lietuvoje

Lietuvoje auginamos parkuose ir dendrologinėse kolekcijose. Raudonės ir Vyžulionių parkuose auga šimtametės, gyvybingos kedrinės pušys. Pastaruoju metu itin populiaja kiemuose ir sodybose, dėl savo maistingų sėklų. Dažnai auginama ir kaip Kalėdinė eglė dėl savo tankios lajos ir gražios spyglių spalvos. 

Riešutai

Kedrų riešutuose gausu sočiųjų riebalų, todėl jie padeda sureguliuoti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat juose esantis vitaminas E veiksmingas antioksidantas, padedantis kovoti su lėtinėmis ligomis ar senėjimo procesais organizme. 

Veislės

Compacta Glauca’ užauga iki 2 metrų, formuoja siauresnę, piramidės formos lają.

Nana užauga iki 5 metrų, auga itin lėtai. Atspari šalčiams. Mediena ir spygliai kvapūs.

Glauca’ spygliai melsvos spalvos. Itin atspari ligoms, šalčiams ir kenkėjams.

Atgal

kedrinė pušis

 

kedrinė pušis kankorėžiai

 

 

Medžių parduotuvė Įdomybės