Paprastasis kadagys (Juniper communis)

Tai natūraliai Lietuvoje auganti rūšis galinti būti medžiu arba krūmu. Šis daugiametis, visžalis, lėtai augantis augalas. 10 metų būna tik apie pusės metro aukščio, o įprastą 3 – 5 m aukštį pasiekia tik 50 gyvenimo metais. Kadagio laja gali būti labai įvairių formų, bet natūraliai dažniausiai ovali arba kūgiška. Pakantus genėjimui, todėl gali būti formuojamas. Spygliai 10-15 mm ilgio, ir 1-2 mm pločio, susitelkę menturiuose po 3, aštriai nusmailėję, dygūs, tamsiai žali ir šiek tiek žvilgantys. 

Kadagys - šviesiamėgis augalas, nors jauni pakenčia ūksmę. Gerai auga drenuotoje, neužmirkstančioje dirvoje. Atlaiko sausras ir šalčius, tačiau nepakantus užterštam orui. 

Vyriški ir moteriški individai

Kadagiai dvinamiai augalai. Vieni jų būna moteriškos, kiti vyriškos lyties. Vyriškųjų individų laja siauresnė, kompaktiškesnė, viršūnė smailesnė. Atviroje vietoje jie gali išaugti kaip medis ir pasiekti 10 - 15 metrų aukštį. Vyriški kankorėžiai geltoni. Moteriškų individų laja tankesnė, skėstašakė, apatinė lajos dalis išplatėjusi. Dažniausiai jie lieka kelių metrų aukščio krūmu. Moteriškieji kankorėžiai panašesni į uogas. Jie apvalūs, apie 1 cm skersmens, bekočiai ir aplipę aplink šakeles Pirmąją vasarą būna žali, o kitų metų rudenį tampa juodai mėlynais. Ši spalva ypač išryškėja po pirmųjų šalnų ar pasnigus. Ant vienos šakelės gali būti pirmamečių ir antramečių uogų. Jos dera augalui pasikus 10 metų, kas 3-5 metus.  

Eteriniai aliejai ir fitoncidai 

Šiaurės Amerikos indėnai sergančius tuberkulioze gydydavo juos apgyvendindami kadagynuose, mat šių lapuose (spygliuose), medienoje ir kankorėžiuose gausu fitoncidų (alelopatiškai aktyvių, lakių junginių), kurie patenka į orą. Jie pasižymi labai stipriu antibakteriniu poveikiu, todėl kvėpuojant kadagynu oru gydomos kvėpavimo takų ligos. Lietuviai kadagių šakelėmis smilkydavo namus įvairių ligų ir epidemijų metu, jas dėdavo į pinamas verbas. Fitoncidų gausa apsaugo medieną nuo puvimo, todėl iš jos gaminami ilgaamžiai, patvarūs dirbiniai. 

Eterinius kadagio uogų aliejus naudoja kvėpavimo takų ligoms gydyti ir jų profilaktikai, peršalimo ligoms, raumenų skausmų ir spazmų malšinimui. Tinka patalpoms dezinfekuoti. Tereikia kelis jo lašus įlašinti į eterinių aliejų lempą. Eterinis aliejus skirtas tik išoriniam naudojimui. 

Gydomasis poveikis

Medicinoje naudojami uogų (moteriškųjų kankorėžių) preparatai. Jie slopina uždegimus, veikia antibakteriškai, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, pagerina virškinimą. Tačiau didelės dozės gali pakenkti organizmui, todėl prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju. 

Veislės ir variatetai

Kadagiai auga beveik visame šiaurės pusrutulyje, įvairiose sąlygose - nuo derlingo dirvožemio iki Alpių kanų. Skirtingos augimo sąlygos lėmė natūraliai gamtoje susiformavusias skirtingas formas - variatetus. Kadangi kadagiai plačiai auginami kaip dekoratyvūs parkų r sodybų medžiai, žmogus išvedė ne vieną veislę, kuri skiriasi savo išvaizda ar augimo tempu. 

‘Aurea’ jauni ūgliai švelniai gelsvos spalvos, vasara tampa žali ir švelniai sidabriški. Stiebas ir šakos rausvai rudos spalvos. 

Compressa’ auga lėčiau ir dažnai vadinama nykštukine dėl savo žemo ūgio (užauga iki 1 metro). Puikiai ištveria karštas ir sausas vasaras, negelsta. Gali augti ten, kur labai mažai vietos šaknims - akmenuotose teritorijose ar prie pastatų. 

Hibernica’ užauga iki 3 - 5 metrų aukščio. Spygliai dygūs, žali su melsvu atspalviu. Šakos auga tik į viršų ir nelinksta nuo sniego. Lengvai formuojama, genėjimus geriausia atlinkti anksti pavasarį.

Atgal

paprastasis kadagys uogos

 

paprastasis kadagys šakelė

 

paprastasis kadagys

Medžių parduotuvė Įdomybės