Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum)

Iš Balkanų atkeliavęs medis jau kelis šimtus metų sėkmingai auga ir Lietuvoje.  Užauga 20 - 35 m aukščio. Jaunų medžių augimas itin spartus, vėliau sulėtėja. Laja plati, tanki, daugiašakė. Lapai stambūs 13-30 cm dydžio, sudaryti iš 5-7 lapelių. Rudenį tampa rudi ir geltoni. Pražydę gegužės mėnesį, akį džiugina įspūdingais, kvapiais žiedais. Šie susitelkę į stačius žiedynus, kurių aukštis 10-30 cm ir susitelkę ant šakelių viršūnių atrodo lyg žvakės. Rudenį formuoja kaštonus, kurie išsilupę iš dygliuotos dėžutės būna ryškiai rudos, rausvos spalvos. Žievė pilkai ruda, jaunų medžių lygi, vėliau skeldėja. Lengvai persodinama ir prigyja net ir tose vietose, kur mažai vietos šaknims, todėl puikiai prigyja miestuose. 

Vaistinės savybės 

Vaistinėmis savybėmis pasižymi visos augalo dalys - žiedai, vaisiai (kaštonai), žievė ir lapai. Žievė nuo nuo jaunų šakelių lupama anksti pavasarį, lapai skinami gegužę tik prasiskleidus, o žiedai - prieš išsiskleidžiant. Vartoti tinka tiek spiritiniai tiek vandeniniai antpilai. Jei naudojami gydant kojų venų išsiplėtimus, reumatą, bronchitą, vartojami pablogėjus virškinimui.  

Valymo priemonės iš kaštonų 

Iš kaštonų galima gaminti muilą, skalbiklį ir netgi šampūną. Kaštonus reikia nupulti, susmulkinti ir užpilti vandeniu su šiek tiek sodos. Jiems išbrinkus, gautą masę nusunkus ir iš tirštimo suformavus norimos formos gabaliukus gaunamas muilas. O likęs skystis tinka kaip skalbiklis. Gaminant šampūną, susmulkintą masę su vandeniu reikėtų pavirti 1 - 3 minutes ant lengvos ugnies. 

Kaštonų ligos ir jų gydymas

Kaštonai atkeliavo iš Balkanų, dabar iš ten, pro Lenkiją ir Vokietiją atkeliavo šių medžių kenkėjas - kaštoninė kerškandė. Kaštonus užpuola kandys, kurios akimi beveik nematomos. Lapus griaužiantys vikšrai vos kelių milimetrų dydžio. Pažeisti lapai paruduoja ir nukrinta liepos - rugpjūčio mėnesį. Dalis medžių rugsėjo mėnesį dar kartą sužaliuoja. Geriausias būdas kovoti su šiuo kenkėju yra deginti lapus, taip sunaikinant juose likusias lėliukes iš kurių kitais metais išsirita nauji drugiai (kandys). Esant šaltoms žiemoms be sniego, didelė dalis jų tiesiog iššąla, kaip nutiko 2013 metų žiemą. Nusilpusius medžius galima apipurkšti fungicidais, kad jų neužpultų kitos ligos. Šalyse, kur jau dešimtmetį stebimas kaštoninė kerškandė, kaštonai pradeda atsigauti. Taip nutinka dėl natūraliai gamtoje atsiradusių jų priešų, kurie reguliuoja šių vabzdžių populiaciją.

Atgal

paprastasis kaštonas žiedai

 

paprastasis kaštonas

 

 

Medžių parduotuvė Įdomybės