Paprastoji eglė (Picea abies)

Tai visžalis spygliuotis medis, užaugantis 30 – 40 metrų, o skersmuo siekia 1 – 2 metrus. Laja kūgiška, 6 – 10 metrų skersmens. Augantys atviroje vietoje medžiai iki žemės šakoti. Pagrindinės šakos horizontalios, nežymiai į viršų pakilusiomis viršūnėmis. Spygliai tamsiai žali, 1,5 – 2 cm ilgio, 2 mm pločio, aštriai nusmailėję, kietoki, tvirti ir dygūs. Mikrostrobilai ovaloki, iki 2 cm ilgio, purpuriniai ar rausvi. Makrostrobilai kiek didesni, taip pat rausvi bei purpuriniai, po 5 – 6 savaičių tampa įprastiniais kankorėžiais. Juos brandina tik sulaukus 30 metų ir daugiau, o gausūs būna tik kas 3 - 5 metus. Žievė pilkai ar rausvai ruda, apie 40 metus suskeldėja, dažniausiai skrituliškomis, besilupančiais kraštais plokštelėmis. Sparčiai auga 20 – 60 metus, o gyvena iki 300 metų.

Eglė vidutiniškai reikli aplinkos sąlygoms, geriausiai auga vidutinio derlingumo, šiek tiek drėgnokoje molio, priemolio ar priesmėlio dirvoje. Gerai pakenčia ūksmę, tačiau neatspari oro taršai, tad netinkama kaip miesto medis.

Eglės nauda

Liaudies medicinoje naudojami eglių spygliai, sakai, bei pumpurai, Jaunų šakelių nuoviras, naudojamas kaip arbata, lengvinanti atsikosėjimą. Visos augalo dalys pasižymi antibakterinėmis, lengvai skausmą malšinančiomis savybėmis.

Dėl savo lanksčios ir tvirtos medienos eglė yra pagrindinė žaliava smuikų gamybai. Net garsieji Stradivarijaus smuikai pagaminti būtent iš šios medienos.

Eglė kaip stabus miško medis tampa prieglobsčiu kitiems gyvūnams. Dėl gausių eglių kirtimų ir suprastėjusio jų kankorėžių derliaus, Lietuvoje stebimas paprastųjų voverių sumažėjimas. Šios ne tik maitinasi kankorėžiuose esančiomis maistingomis sėklomis, bet ir suka lizdus šių medžių drevėse.

Etnologinė reikšmė

Eglė – kalėdinių švenčių simbolis. Senovės pagonys žiemą namus puošdavo eglės šakomis, ir sodriai žalia spalva primindavo jiems apie greit ateisiantį pavasarį. Krikščionys šį medį puošdavo per Kalėdas - Kristaus gimimo šventę. Visžalis medis simbolizuoja Dievo ne mirtingumą ir amžiną gyvenimą.

Eglė kaip stabus miško medis tampa prieglobsčiu kitiems gyvūnams. Dėl gausių eglių kirtimų ir suprastėjusio jų kankorėžių derliaus, Lietuvoje stebimas paprastųjų voverių sumažėjimas. Šios ne tik maitinasi kankorėžiuose esančiomis maistingomis sėklomis, bet ir suka lizdus šių medžių drevėse.

Atgal

paprastoji egle

 

paprastoji egle kankorezis

 

paprastoji egle pumpuras

Medžių parduotuvė Įdomybės