Straipsniai

Carrie Preston: lietuviai, laužykit taisykles ir būkit drąsesni!

2015-08-17

Į proporcijas sode galime pažiūrėti visai kitaip

 Pradedantieji vis ieško taisyklių, kuriomis remdamiesi galėtų sukurti gražų dizainą. Ne paslaptis, tai ypač juntame apželdinimo kursuose, kur pradedantieji ieško aiškių parametrų, nuo ko pradėti, už ko užsikabinti. Viena iš klasikinių rekomendacijų – veja turi užimti 2/3 viso ploto. Detaliau šios rekomendacijos nenagrinėsime, tačiau pastebime, kad pastaraisiais metais vis perskaitome apie tai straipsniuose, lietuvių autorių knygose, girdime diskusijose, vadinasi, ši rekomendacija dar yra gyva ir kai kurie aplinkos kūrėjai ja vadovaujasi. Carrie Preston sako, kad ji girdėjusi apie teoriją, pagal kurią 2/3 sklypo turi užimti augalų masyvai, o likęs trečdalis – plokštuma (takai ir pan.). Ir iškart ji paneigia šį mitą, laužo taisyklę, ar kaip bepavadinsi.

Dizainerė siūlo atsispirti ne nuo skaičių, o nuo funkcijos. Sodas turi būti kuriamas ne pagal trečdalius, o pagal tai, ką šeimininkai toje erdvėje nori veikti. Nuo jų priklauso, ar sode norės ilsėtis po darbo, ar rengti vakarėlius, ar degintis, ar auginti daržoves, ar leisti vaikams kartais pasislėpti. Sode, kur reikia suderinti viską, o mažoje erdvėje tai padaryti dar sudėtingiau, reikalingas labai subtilus balanso pajautimas, o ne trečdalių taisyklės.

Štai ypač mažame jos sukurtame kiemelyje, kuris tėra 35 kvadratinių metrų, iš jų tik 5 kv.m. užima augalai. Tačiau jų neatrodo per mažai, o atvirkščiai, jautiesi esantis sode, apsuptas augalų.

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Mažame sode – dideli augalai

Dalis to jaukumo – augalai išties aukšti, pasodinta daug vijoklių. Labai svarbu nepamiršti trečiosios dimensijos – aukščio. Kad ir kaip keistai daug kam skambėtų, mažame sklype ji rekomenduoja aukštus augalus. Nors užima santykinai nedaug vietos, tačiau net ir tame 35 kvadratinių metrų kiemelyje dėl jų nesijauti klaustrofobiškai, o aukštas medis tiesiog išveda į viršų ir praplečia erdvę.

Maža to, kitame projekte Carrie Preston įrengė pakeltas lysves (net 45 cm aukščio), kad efektas būtų dar labiau sustiprintas. „Tuomet augalus galima pajausti intensyviau. Jie yra aukščiau, tačiau nenaudoja jūsų erdvės“, sako specialistė. Tiesa, jai teko gerokai pavargti įtikinant klientus, net pagamino butaforines lysves, kad geriau leistų įsivaizduoti. Galiausiai sprendimas buvo padarytas, rezultatas pateisino lūkesčius, o bendrame vaizde jų aukštis atrodo natūraliai.

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Jos asmeniniame sode taip pat gausu aukštų augalų. Sklypas tėra 1 aro ploto, o per plotį siekia 5 metrus, jo centre auga 3,5 m aukščio krūmas. Tiesa, jo laja yra ažūrinė, todėl jis neatrodo sunkus ir slegiantis. Jos sode dauguma augalų yra apie 1,8 m aukščio, o ten pat auga ir 15 m aukščio gražuolis klevas. Dėl to sodas atrodo ne mažesnis, o kaip tik didesnis.

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Ir čia sumalama į miltus tipiška mūsų kraštų logika, pagal kurią mažame sklype turi augti žemi augaliukai, nykštukinės formos, įrengiami alpinariumai su kiliminiais augalais, o aukštus dekoratyvinius augalus ir medžius gali sau leisti tik sodybos.

 

Koncentruokitės į struktūrą ir visumą

 Nepradėkite kurti aplinkos nuo detalių, nepradėkite nuo augalų. Visų pirma reikia suvaldyti erdvę, sukurti jai struktūrą: su takais, kitomis kietosiomis dangomis, su tvoromis, širmomis, sienutėmis, stoginėmis, gyvatvorėmis, medžiais. Jei turite erdvią sodybą, galite drąsiai paskirti atskiras erdves tam tikriems poreikiams: poilsiui, daržui, vaismedžių sodui, žaidimams, ir t.t. Kuo mažesnis sklypas, tuo geriau panaudojamas turi būti kiekvienas kvadratinis metras. „Žmonės neįvertina, kad reikia sukurti rėmus. Dažnai jie įsimyli augalą, tačiau be struktūros toje aplinkoje jis išnyksta“, sako konferencijos lektorė.

Pavyzdžiui, kitame projekte veranda yra labai aiškus rėmas. Bet struktūrą sukuria ir tai, kad apie 50 proc. augalų yra didelės dekoratyvinių žolių grupės. Likusi dalis yra įvairūs žaismingi augaliukai, pražystantys vienu ar kitu metu ir nuolat besikeičiantys. Nors aiški struktūra svečio dėmesį labai patraukia, kasdien ten gyvenant rėmą pastebi jau mažiau, tačiau tie skirtingi augaliukai daro sodą įdomų kasdien. Jie tampa tuo perliuku, kuris nuolat stebina, pradžiugina, kuris bėgant laikui leidžia šeimininkui atrasti naujų dalykų savam sode.

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Carrie Preston galutinai pasirenka šiuos akcentinius augalus ne kurdama projektą, o jau suformavus struktūrą, pajutus nuotaiką, nusprendus, kokio potėpio trūksta šiam žaidimui. Bet pačios žaidimo taisyklės sugalvojamos gerokai anksčiau ir ypač tikslios, nes struktūrai tenka lemiamas vaidmuo.

 

Daug vejos – tik tada, jei nieko kito nesugalvojate!

Veja Lietuvoje jau tapusi grožio etalonu, tačiau visų pirma ji – nuobodus sprendimas. Kaip ir visi kiti, kurie saugūs, aiškiai nuspėjami ir prognozuojami. „Visiems patinka veja, nes su ja aišku, ką reikia daryti. O su gėlynais neaišku. Pati sode auginu savaime pasisėjančius augalus, kurių tokio kiekio pradedančiam nesiūlyčiau – jis tiesiog neturės drąsos kasmet išmesti daug pasisėjusių augalų. Tačiau tai įveda rizikos, kuri dinamiška ir įdomi. Nemokančiam galima paskirti tokį nedidelį lopinėlį, kad eksperimentuotų ir jam būtų smagu“, pasakoja „Garden Style“ konferencijos lektorė Carrie Preston.

Žinoma, veja kartais pasiteisina, pavyzdžiui, didelėje sodyboje, kur ji gali jungti dideles erdves ir atsiskleisti į tolį. Tačiau mažame sklype veja ne visada būtina. Dėl didelių sąnaudų (ir laiko, ir pinigų) vis dažniau svarstomos alternatyvos. Veja reikalauja ir daug maisto medžiagų (reikia laistyti, tręšti), ji nepasižymi gamtine įvairove. Todėl ne tik Europoje, bet ir Amerikoje nuo vejos vis dažniau nusisukama, pasakoja dizainerė. Vietoj jos geriau siūlo įsirengti vandens telkinį arba įvairių augalų grupes. Kur reikalinga struktūra, naudokite ir kietuosius paviršius.

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Olandijoje veja mažiau naudojama ir todėl, kad dalį sezono ji būna drėgna ir nemaloni vaikščioti. Kai Carrie Preston projektai būna dar be augalų, kitiems atrodo, kad ten vien betonas ir akmenys. Tačiau ji jaučiasi drąsi valdydama erdves ir puikiai žino, kad sužėlus vešliems augalams efektas bus visai kitas. Kai takas yra 1,5 ar 1,6 m pločio, atrodo tikrai labai platu, tačiau tai leidžia jai sodinti charakteringesnius augalus. Jai patinka, kad struktūros yra daug, tada ji gali daryti drąsesnius sprendimus su augalais. Tai jai primena, kad ne tik ji atsakinga už augalus, kad jie yra gamtos dalis.

Foto Carrie Preston, Studio TOOP.

 

Atrodo, tarsi jos filosofija prieštarauja tūlam lietuvio norui, kad aplinkos sprendimas būtų aiškus, patikimas, prognozuojamas ir su garantija. Carrie Preston iššūkis – padaryti, kad sodas būtų įdomus, o tam reikia išties drąsių sprendimų, plataus užmojo, ryškaus gesto, net ir mažoje erdvėje.

 

Šaltinis: gardenstyle.lt

 
Atgal
Medžių parduotuvė Įdomybės