Virgininė ieva (Padus virginiana)

Tai 6-10 metrų aukščio medis, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, o Lietuvoje auginamas dendrologinėse kolekcijose ar sodybose kaip dekoratyvinis augalas. Lapai 4-10 cm ilgio, žali, apatinė jų pusė kiek šviesesnė, rudenį tampa raudonais ir oranžiniais. Žydi gegužę - birželį, smulkiai, apie 1 cm skersmens, baltais ir kvapiais žiedais, kurie susitelkę į 10 cm ilgio žiedynus. Vaisiai subręsta rugpjūtį. Tai raudonos ir valgomos uogos (kaulavaisiai), didesnės nei paprastosios ievos. Jų skonis labai skiriasi: gali būti rūgščios, truputi karčios ar saldžios. Tai priklauso nuo individo ir augimo sąlygų. Uogas labai mėgsta paukščiai ir gyvūnai. 

Veislės 

Shubert’ nedidelis 4-5 metrų medis. Pavasarį lapai būna žali, vėliau ima keisti spalvą ir tampa tamsiai purpuriniais. Pirmieji spalvą pakeičia esantys pamatinėse šakų dalyse, tad vienu metu augalas būna dvispalvis. Uogos tamsiai mėlynos. Atspari šalčiui.

Atgal

virgininė ieva žiedai

 

virgininė ieva rudenį

 

 

Medžių parduotuvė Įdomybės