Visžalis spygliuotis medis natūraliai paplitęs rytinėje Azijos žemyno dalyje bei Japonijoje. Gali užaugti iki 30-40 metrų, o retais atvejais siekia net ir 60 metrų. Ajajinė eglė labai atspari šalčiams, net iki -40°C temperatūra nedaro šiam medžiui žalos. Vegetacija prasideda išskirtinai anksti pavasarį, tad gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, nors pažaidos dažnai būna labai nestiprios. Europoje auginama dideliuose parkuose ar soduose, mėgstama kaip Bonsai medis ar Kalėdų eglė. Spygliai 1-2 cm ilgio, išorinė jų pusė sodriai žalia, vidinė pilkšva ar net balta, kadangi šakelės šiek tiek palinkusios, eglė atrodo dvispalvė. Spygliai smailūs, tačiau nėra dygūs. Kankorėžiai anksti pavasarį kol būna jauni, yra rausvo atspalvio, subrendę tampa rudi. Vyriškieji kankorėžiai būna 1,5-2 cm ilgio, moteriškieji su sėklomis siekia 4-7,5 cm. Laja kūgiška, kiaušiniška, dažnai meta apatines šakas, todėl gali atrodyti skurdokai.
Augavietė
Nereikli dirvožemio derlingumui, gali augti ir skurdokame dirvožemyje, tačiau jis būtinai turi būti drėgnas, sunkiai ištveria išdžiuvimus. Geriausiai auga neutralioje ar šiek tiek rūgščioje dirvoje(pH 4-6). Ajajinė eglė yra šviesiamėgė, pavėsyje beveik neauga ir skursta. Jautri taršai.