Miškinė gudobelė (Crataegus rhapidophylla)

Tai krūmas arba nedidelis medelis, dažniausiai 2 – 8 metrų aukščio. Tai natūraliai Lietuvoje auganti rūšis, paplitusi Skandinavijoje, Vidurio ir Vakarų Europoje bei Balkanuose. Natūraliai ją galima sutikti upių slėniuose, šlaituose, pamiškėse bei proskynose. Yra visiškai pakanti ūksmei, tačiau prie gero apšvietimo auga aukštesnė, formuoja tankesnę, kupolo formos lają ir būna dekoratyvesnė. Lapai tamsiai žali, apatinė jų pusė kiek šviesesnė, 3 – 6 cm ilgio ir 2 – 4 cm pločio, su giliomis skiautėmis, stambiai dantyti.

Žiedai ir vaisiai

Žiedai balti, apie 1,5 cm skersmens, susitelkę į žiedynus. Pražysta gegužės – birželio mėnesiais, medžiui jau sulapojus. Vaisiai stambesni nei kitų Lietuvoje augančių gudobelių, ovalūs, kiek didesni nei 1 cm, ryškiai raudoni. Subręsta ankstyvą rudenį, dažniausiai rugsėjo mėnesį ir maži obuoliukai išsilaiko iki pat pavasario. 

Vaistinės savybės

Žiedai ir lapai skinami žydėjimo metu, vaisiai – rudenį, kada būna pilnai sunokę. Naudojami širdies ir kraujagyslių lygoms gydyti. Gausus flovanoidų kiekis stiprina širdies raumenį, mažina kraujospūdį. Antioksidantai padeda stiprinti kraujagyslių sieneles. Taip pat turi švelnų raminantį poveikį, tad dažnai yra raminamųjų arbatų poveikį. Reikėtų vengti didelių dozių, kad staiga nekristų kraujo spaudimas, galintis sukelti galvos svaigulį ir bendrą organizmo silpnumą. 

Vaidmuo gamtoje

Maistingi ir skanūs gudobelių vaisiai pritraukia daug kitų gyvūnų. Uogos – mėgstamas kiškių maistas, taip pat vilioja paukščius, kurie  sunaikina daug vabzdžių.