Tai 10-15 metrų medis, kartais krūmas, natūraliai augantis Europoje ir Azijoje. Lapai 4-10 cm ilgio ir 2-6 cm pločio, viršutinė pusė žalia, apatinė kiek pilkšvesnė. Rudenį tampa raudonais ir oranžiniais, gana anksti nukrenta. Žiedai smulkūs, iki 1,5 cm skersmens, susitelkę į svyrančias kekes, kurių ilgis gali siekti 12 cm. Jie pasirodo anksčiau užkitų sumedėjusių augalų žiedus ir jau gegužės pradžioje džiugina savo kvapiais žiedais. Vaisiai sunoksta rugpjūčio mėnesį. Kaulavaisiai (uogos) savo sandara tokios pačios kaip vyšnios. Jos juodos, kabo susitelkusios į kekes. Reikli dirvožemiui, auga derlingose ir gerai drėkinamose teritorijose. Lietuvoje ją galima sutikti lapuočių ir mišriuose miškuose, paupiuose, paežerėse ar užliejamose salose. Panaudojimas Vaisiai valgomi, o visos kitos dalys nuodingos. Išuogų būtina pašalinti kauliukus priešruošiant gaminius, nes jie taip pat nuodingi. Uogų nuoviras turi priešuždegiminių savybių, tinka malšinti viduriavimą, akių gleivinės ligoms gydyti. Džiovintos ir maltos uogos tinka pyragų įdarams gaminti. Žievės, kuri renkama anksti pavasarį, nuoviras tinka pūliuojančioms žaizdoms ir opoms plauti. Trintų lapų milteliai tinka kolorado vabalams naikinti, o žievės nuoviras – musėms. Tokį poveikį suteikia visose augalo dalyse esantys fitoncidai. |
|---|