Tai vasaržalis, plačialapis medis, užauganti iki 20-30 m ir gyvenantis 100 – 200 metų. Auga gana sparčiai. Laja tanki, ovaloka. Tiesaus kamieno žievė pilka, kiek ruda, nestipriai suaižėjusi. Žydėti pradeda dar prieš išsiskleidžiant lapams, o sparnavaisius, kuriais minta kryžiasnapiai, suformuoja rugsėjį. Lapai stambūs 5 -12 cm ilgio, skiautėti, tamsiai žali. Rudenį lapai pakasti pirmųjų šalnų tampa ryškiai geltoni ir raudoni. Lapuose gausu įvairių medžiagų, todėl jie praturtina dirvožemį, tinka dėti į kompostą.

Sula

Iš klevų sula pradeda tekėti tik nutirpus sniegui ir baigia likus 5 savaitėms iki lapų skleidimosi. Suloje yra 4 % cukraus 1,1 % kaučiuko, todėl ji yra saldi ir skanesnė nei beržų sula. Joje be cukraus gausu mineralinių medžiagų – magnio, mangano, natrio, kalcio, kalio, geležies ir kt., tad jau nuo seno geriama kaip maisto papildas, padedantis po žiemos. Pavasarį rekomenduojama vandenį ir sultis keisti sula.  

Klevų sirupas 

Gaminant klevų sirupą tiesiog reikia ilgai virti sulą, kol nugaruoja vanduo. Paruoštas sirupas turi būti tirštos konsistencijos. Iš 10l sulos lieka apie 100ml klevų sirupo. Juo galima saldinti arbatą, gardinti blynus, konditerinius patiekalus ar ledus. Tinkamas vartoti ir vienas. Laikomas ilgiau nei kelias savaites gali sustingti ir susicukruoti, tad jei pasigaminote didesnį kiekį nei suvartosite greitai, galite laikyti mažuose indeliuose šaldymo kameroje. Atšildžius reikėtų suvartoti per savaitę.