Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, gali augti kaip krūmas ar medis. Palankiomis sąlygomis tėvynėje gali užaugti iki 50 metrų aukščio, o Europoje dažniausiai siekia iki 30 metrų. Laja siaura, netaisyklingos formos ar kūgiška, nėra tanki. Žievė pilkai ruda, kiek rausva, itin plona, todėl su amžiumi skilinėja tik nestipriai. Spygliai susitelkę po du, 2,5-7,5 cm ilgio, žali ir susisukę. Medis juos keičia kas 3-8 metus. Kankorėžiai 3-7 cm ilgio, rudos spalvos. Jų brendimas dažniausia trunka pusantrų metų ar netgi dar ilgiau, todėl visą šį laiką jie kabo ant viršutinių šakelių dalių. Sėklų išbarstymui dažniausiai reikalingas gaisras. Kartais sėklų platinimu pasirūpina ir gyvūnai: tai voverės, graužikai ar paukščiai, mėgstantys maistingas sėklas, kurios būna apie 0,5 cm ilgio. 

Augavietė

Gali augti ir visai nederlingose, smėlėtose teritorijose, tačiau tokiomis sąlygomis formuojasi kaip krūmas arba labai skurdus medis. Dažnai sudaro keistų formų kamieną ar šakas, itin mėgstamas bonsų kūrėjų. Geriausiai auga derlingoje, drėgnoje dirvoje. Gali pakęsti išdžiuvimą ar pakilusį gruntinį vandenį, nors tokiomis sąlygomis augimas dažniausiai suprastėja arba visai sustoja. Nepakanti pavėsiui, suktaspyglei pušiai būtinas geras apšvietimas. Atspari vėjams. Augimo tempas priklauso nuo augavietės savybių. Esant palankioms sąlygoms jis spartesnis, joms prastėjant – slopsta. 100 metų pušys būna 18-25 metrų aukščio.