Tai 25-35 m aukščio medis natūraliai augantis Vidurio Europoje. Vidutiniškai užauga iki 25-35 metrų aukščio. Ankstyvose augimo stadijose auga gana sparčiai ir per metus gali pasistiebti iki 40 cm, vėliau šis procesas sulėtėja ir bendrai laikomas lėto augimo medžiu. Bukai išiskiria savo sidabriškai pilkos spalvos kamieno žieve, kuri plona ir lygi, nelinkusi skilinėti. Augdami atviroje vietoje formuoja gana plačią ir tankią lają, o augdami kartu su kitais medžiais stipriai stiebiasi į viršų. Lapai ovalūs, nusmailėjantys, 6-10 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, jauni švelnaus skonio ir valgomi. Rudenį tampa gelsvai oranžiniais, tačiau nukrenta ne visi ir dalis išsilaiko per žiemą.
Žydi gegužės mėnesį kartu su besiskleidžiančiais lapais, tačiau žiedai smulkūs ir gana sunkiai pastebimi. Rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje sunoksta riešutai. Goželė, kurioje yra riešutas, yra 2-2,5 cm ilgio, veltiniškai plaukuota, gelsvai rudos spalvos. Buko riešutai iš esmės yra valgomi, tačiau tik nedideliais kiekiais, nes savyje turi nuodingų medžiagų. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus, kuris savyje nebeturi nuodingųjų medžiagų ir buvo plačiai naudojamas maistui.
Augavietė
Gana reiklus dirvožemiui. Auga gerai drėkinamoje, neužmirkusioje, derlingoje dirvoje. Bukų laja gana tanki, todėl į apatinius sluoksnius arčiau žemės patenka mažai saulės. Be to žemės paviršių pakloja nemažu lapų sluoksniu, todėl po jais labai mažai kas gali augti.
Formavimas
Bukai nepakantūs genėjimu, o nukirtus stambias šakas jų vietoje beveik neatauga naujos, o jei atauga būna labai silpnos ir mažos. Galima atlikti smulkius apkarpymus, jie daug žalos medžiui nepadaro.
Bukas Lietuvoje
Kažkada paprastais bukas augo Lietuvoje kaip savaiminė medžių rūšis. Tai įrodo Girutiškio gamtiniame rezervate rastos šio medžio žiedadulkės. Atėjus ledynmečiui rūšis pasitraukė iš Lietuvos teritorijos, tačiau šiltėjant klimatui vėl sugrįžta. Natūraliai bukas jau beveik yra pasiekęs pietvakarinę šalies ribą ir manoma, kad klimatui šylant toliau plis ir į šiaurinę Lietuvos dalį. Introdukuotas XIX a. ir šiuo metu negausiai auga Šilutės ir Jurbarko rajone, parkuose bei dendrologinėse kolekcijose.
Veislės
‘Purple Fountain’ šakelės svyrančios žemyn, laja gana siaura. Lapai purpurinės spalvos.
‘Pendula’ formuoja žemyn svyrančias šakas. Formuoja plačią lają, kuri dažnai būna tokio pat pločio kaip ir medžio aukštis. Užauga iki 12 metrų.
‘Dawyck’ laja labai siaura, iki 4 metrų pločio, o aukštis dažnai siekia iki 15 metrų. Nemėgsta pavėsio, tad reikėtų sodinti gerai apšviestoje vietoje. Jauni medeliai gali nukentėti nuo šalnų ir šalčių.
‘Asplenifiolia’ turi giliai karpytus lapus, kurie rudenį tampa ryškiai geltonais. Užauga iki 12 metrų.