Tai sparčiai augantis lapuotis medis, užaugantis iki 20-25 m aukščio, o kamieno skersmuo siekia 1 m. Jaunos šakelės svyrančios, gelsvos. Didelės šakos taip pat svyrančios, rudos, pilkos spalvos. Senų kamienų žievė suaižėjusi. Laja kiaušiniška. Jei auga atviroje, gerai apšviestoje vietoje formuoja plačią lapiją ir okupuoja daug vietos. Lapai pailgi, viršutinė jų puse žalia, o apatinė balta ar pilkšva. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais, prieš išsiskleidžiant lapams. Žiedai labai panašūs į blindžių formuojamus “kačiukus”.
Genėjimas
Tinkamiausias laikas genėti gluosnius – vėlyvas ruduo ar ankstyvas pavasaris. Kadangi tai labai greitai augantis medis genėjimo rezultatus bus galima išvysti jau po keleto metų. Iš nukirstų šakų ima atželti nauji ūgliai. Kartais per vienerius metus jie gali užaugti net iki 3 metrų. Juos taip pat rekėtų nukarpyti, kad nesusiformuotų naujos šakos.
Žievės poveikis
Medžio žievėje ir lapuose yra fenoglikozido, salikortino ir salicilo. Pastarasis žinomas kaip skausmą malšinanti medžiaga, iš kurios susidaro salicilo rūgštis arba kitaip aspirinas. Teigiama, kad Hipokratas duodavęs gluosnių lapų arbatos, malšinti gimdymo skausmus. 18 a. vėl pradėta naudoti nuovirus skausmui malšinti, tačiau šie sukeldavo skrandžio kraujavimą. 19 a. išmokta iš žievės išgauti tik saliciną, tačiau sukeliamos skrandžio problemos nesiliovė. Vėliau išmokta saliciną paversti salicino rūgtimi arba kitaip aspirinu, kuris nesukelia tokių problemų.
Veislės
‘Vitellina’ (Golden willow angl.) veislės jaunos šakelės ryškiai geltonos ir oranžinės, ypač įspūdingai atrodo žiemos metu, kada nėra lapijos. Gali užaugti įprasto dydžio medžiu, tačiau dažniausiai yra genėjama kas du metus, kad būtų išlaikyta daugiau jaunų šakelių.