Nuo senų laikų mename, kad medelių sodinimo laikas būdavo tik pavasarį arba rudenį. Tačiau tokia amžius galiojusi tvarka vis labiau grimzta į praeitį, kai pradėtos taikyti laiką lenkiančios didelių medžių persodinimo technologijos, leidžiančios naujoje vietoje pasodinti didelį medį.
Visais metų laikais
Apie Lietuvoje palyginti naują reiškinį – didelių medžių persodinimą – ketinome parašyti rudenį, tačiau nesuspėjome. Prie to ketinome sugrįžti pavasarį. Tačiau, kai pastebėjome, kad sostinės gatvėse pradėjo dygti nauji dideli medžiai jau žemei pasidengus sniegu, supratome, jog tam visai nesvarbūs metų laikai. Nejaugi?
„Su šiuolaikinėmis technologijomis ir technika bet koks metų laikas tinkamas dideliems medžiams persodinti. Šiuos darbus gali riboti tik vienintelis dalykas – didelis žemės įšalas, kuris Lietuvoje paprastai laikosi tik vieną žiemos mėnesį“, – patikino bendrovės „Medeinės parkai“ vadovas Kęstutis Kuoras ir dar paaiškino: „Mažus medelius buvome įpratę sodinti rankiniu būdu. Šitaip sodinant paprastai nuo sodinukų šaknų nusikratydavo gruntas ir apsinuogindavo šaknys. Tik pavasaris ar ruduo būdavo tinkamiausias metas tam sodinukui prigyti ir sutvirtėti. O didelius medžius persodinant jie iškasami su visa šaknų struktūra ir dideliu gumulu grunto. Taip išsaugojama aplink šaknis susiformavusi eko sistema, medis perkeliamas su dirvožemiu, prie kurio yra pripratęs ir lengvai prisitaiko naujoje aplinkoje. Todėl tokiam persodinimui tinkamas bet koks metų laikas. Iš tikrųjų, iškasant didelius medžius šaknų pažeidimas būna tik minimalus, turint omeny, kad augimo laikotarpiu įvairios ligos, grambuolių lervos kai kurių medžių šaknis gali pažeisti iki 30-50 proc.“.
Suprantama, didelio medžio su paprastu kastuvu neiškasi. Tam reikalinga speciali technika. Medis iškasamas hidromanipuliatoriaus ir specialių peilių pagalba panašiai kaip iš vazono augalas su visomis šaknimis išsaugant didelį kiekį grunto, kuriame tas augalas augo. Kokį medį ir kokiu atstumu nuo kamieno kasti paskaičiuojama pagal praktikoje patikrintą formulę – 1 kamieno skersmens centimetras turi atitikti 10 šaknų skersmens gumulo centimetrų. Paprasčiau sakant, jeigu kamieno storis yra 10 cm, tai šaknys kasamos vieno metro skersmeniu. O gylis yra pusantro karto mažesnis nei plotis – jeigu plotis yra pusantro metro, tai gylis – metras.
„Medeinės parkų“ vadovas sako, jog kuo didesnis medis, tuo didesnio skersmens duobė kasama. Paprastai technika galima iškasti iki pustrečio metro skersmens duobę, o jeigu reikalinga dar didesnė duobė, pasitelkiama papildomų įrenginių. Didesnis trukdis gali būti, tarkim, apribotas privažiavimas prie medžio, akmenų gausa grunte, elektros laidai, technikos, galinčios gabenti medį, aukščio apribojimai.
Devintus metus šią paslaugą teikiančios bendrovės vadovas aiškino, jog jiems tenka persodinti įvairius didelius medžius, tačiau tarp jų dominuoja pušys. Paprastai medžio dydį apsprendžia šaknų dydis, o šaknų dydį nusako kamieno storis, kuris priklauso nuo to, kiek medis turi metinių rievių. Dažniausiai medžio laja atitinka šaknis – tarp jų vyrauja panaši proporcija.
Kokie medžiai lengviau ir sunkiau adaptuojasi naujoje vietoje, pirmiausia priklauso nuo grunto. Jeigu iškasamas biriame grunte augęs medis, gali būti jog jį kasant, paskui transportuojant dalis grunto nubyrės. Tokiu atveju naujoje vietoje pasodintas medis gali būti jautresnis aplinkos sąlygoms. Tačiau jeigu medis augo priemolyje ir jį kasant gumulas patikimai išsilaikė, toks medis naujoje vietoje prigis lengviau. Medžio adaptaciją šiek tiek apsunkinantis faktorius yra didžiulė kaitra, džiovinanti medžio lapus. Medžio adaptacija naujoje vietoje paprastai trunka dvejus metus. Tiek laiko augalas vangiau vystosi. Tačiau jeigu jį persodinant nebuvo padaryta didelių klaidų, augalas nesunyks ir trečius metus ims normaliai augti.
Pašnekovas sako, jog naujoje vietoje visų taisyklių prisilaikant pasodintas medis ypatingos priežiūros nereikalauja. 90 proc. sėkmės sudaro tinkamas šaknų išėmimas iš grunto, o 10 proc. – įvairios nedidelės priemonės. Surizikavus persodinti ganėtinai brandų medį gali tekti papildomai panaudoti šaknų atsinaujinimą ir augimą stimuliuojančių priemonių. Jeigu medis pasodinamas atviroje ir ganėtinai vėjuotoje vietoje, gali tekti parišti augalą, kad vėjai jo per daug nesiūbuotų, juolab, jeigu prieš tai medis augo visiškoje užuovėjoje. Be to, prie savo namų pasisodinę didelį medį žmonės turėtų atsargiau naudoti chemines priemones piktžolėms naikinti – neteisingas jų naudojimas gali turėti neigiamos įtakos dar nespėjusiam naujoje vietoje adaptuotis medžiui. Pirmuosius dvejus metus persodinti medžiai paprastai būna jautresni įvairioms ligoms ir kenkėjams, todėl reikėtų suaktyvinti ligų prevencijos priemones. Pavyzdžiui, pastaruoju metu nuo įvairių kenkėjų pažeidimų dažniau nukenčia kaštonai.
Nori gražesnės aplinkos
Bendrovės „Medeinė parkai“ vadovas K. Kuoras pasakojo, jog didelių medžių persodinimo paslaugą jie pradėjo teikti nuo pat susikūrimo prieš devynerius metus. Ir kasmet norinčių ja pasinaudoti randasi vis daugiau. „Per metus persodiname kelis tūkstančius didelių medžių. O pagrindinis tokio persodinimo privalumas palyginti su tuo, kuris pas mus gyvavo nuo senų laikų, yra tas, jog šitaip galima laimėti kokius dvidešimt metų – iškart turi didelį medį ir nereikia ilgai laukti, kol jis užaugs“, – pridūrė jis.
Brandžių medžių persodinimu bene pirmieji pradėjo užsiiminėti amerikiečiai. Tuo metu, kai ši technologija pasiekė Lietuvą, jie jau kokius tris dešimtmečius sėkmingai ją naudojo savo šalyje. K. Kuoras mena, jog tuo pradėjus užsiiminėti Lietuvoje, buvo nemažai abejojančių, ar iš tikrųjų brandūs medžiai gali prigyti naujose vietose. Tačiau pabandžius netrukus paaiškėjo, kad ir Lietuvoje ši technologija gali būti sėkmingai taikoma.
K. Kuoras pastebi, jog tokios paslaugos pageidauja ir įmonės, ir privatūs klientai – visiems norisi kuo greičiau turėti apželdintas gatves, kvartalų aplinkas ar gražų vaizdą už savo namų lango. „Šiandien 90 proc. įvairių statybų vyksta plikose teritorijose, tad visiems kuo greičiau norisi tos žalumos. Dažniausia motyvacija ieškant brandžių medžių persodinimo paslaugos yra vizualinė tarša per langus. Jei už lango senas negražus namas, prastas vaizdas, triukšmas, žalia medžių uždanga padeda nuo tokios taršos atsiriboti. Šiais laikais žmonės daug daugiau dėmesio skiria savo aplinkai nei anksčiau. Vaizdas per langą tapo tarsi savotiškas interjero tęsinys“, – pastebi jis.
Įmonės vadovas sako, jog vieno brandaus medžio persodinimas, priklausomai nuo įvairių faktorių, gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų. O pati vieno medžio persodinimo bei atvežimo procedūra gali užimti nuo 40 minučių iki kelių valandų. Prieš imantis tokio darbo įmonės specialistai pirmiausiai įvertina grunto ypatybes, įvažiavimo prie vietos galimybes, gamtines sąlygas.
Kita vertus, ne visi žmonės, sumanę prie namų pasisodinti brandžių medžių, pagalvoja, kur kokios komunikacijos (elektros, interneto, dujų…) šalia namų yra nutiestos ir kuriose vietose reikalinga itin didelė atida, kad technika toms komunikacijoms nepakenktų. Darbus apsunkina ir tai, kai tenka perkelti arti tvoros augantį medį – juk jį tenka iškasti su žemėmis, o dėl to gali nukentėti ir pati tvora ar kitas šalia jo esantis statinys.
Paklaustas apie gyvuojančius stereotipus, žmonių daromas klaidas, K. Kuoras pirmiausia minėjo ganėtinai gajų mąstymo stereotipą, jog žiema netinkamas metas augalams persodinti. O iš tikrųjų, žiemą, kol nėra žemės įšalo – pats geriausias metas augalui surasti kitus namus. Gali trukdyti gamtinės sąlygos, tačiau tuo metu augalas „miega“ ir ne taip jautriai reaguoja į aplinkos trikdžius. Ruduo ir pavasaris, kuomet visi anksčiau masiškai sodindavo medelius, net gali būti mažiau palankus metas dėl pažliugusios dirvos per kurią sunkiau gali brautis sunkioji technika. O vasaros karščiai gali smarkiai alinti naują vietą suradusių lapuočių apdarus.
