Breverio eglė (Picea breweriana)

Natūraliai paplitusi vakarinėje JAV dalyje prie Ramiojo vandenyno, Europoje pamėgta kaip dekoratyvinis spygliuotis parkuose ir dendrologinėse kolekcijose. Natūraliose augavietėse užauga iki 20-40 m aukščio, tačiau Europoje dažniausiai siekia 15 metrų. 

Kartais vadinama svyrančiąja egle dėl savo žemyn nulinkusių šakelių. Svyra visos, bet stipriausiai viršutinės plonosios šakelės. Spygliai 1,5-3 cm ilgio, tačiau jauni dažniausiai būna iki 2 cm ilgio. Jauni individai iki 10-20 metų neturi svyrančių šakų, todėl gali būti supainioti su serbine egle. Vyriški kankorėžiai švelniai rausvi, pasirodo vasaros pradžioje, sudžiūsta ir nukrenta iškart išbarstę sporas. Moteriškieji kankorėžiai būna ant viršutinių jaunų šakų, subręsta tų pačių metų rudenį.

Augavietė

Natūralios augavietės pasižymi itin šaltomis ir drėgnomis žiemomis bei šiltomis, gana sausomis vasaromis. Metinis kritulių kiekis 2800-1000 (Lietuvoje 550-850), didžioji dalis jų iškrenta žiemos metu kaip sniegas, o vasaros metu jų iškrenta tik apie 5 %. Šalčio ribos siekia -23°C ir -18°C, todėl Lietuvoje žiemai reikėtų mulčiuoti šaknis, taip apsaugant medį nuo didžiųjų šalčių. Auga lėtai, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Pasižymi vienu lėčiausiu augimu tarp eglių. 10 metų dažnai siekia vos 1 metrą, tačiau vėliau augimas kiek paspartėja. Tolerantiška užtamsinimui visose augimo stadijose, tačiau esant geresniam apšvietimui ir derlingai dirvai auga greičiau. 

Dirvožemis, kuriame randama breverio eglė, gana įvairus, nuo itin derlingo iki gana skurdaus. Gali augti mažai derlingoje ar išdžiūstančioje dirvoje, tačiau niekada nerandama užmirkusiose teritorijose. Nederlingose dirvose eglės dažnai būna silpnos, žemos, skursta ir lengviau pažeidžiamos ligų. Breverio eglė nėra labai atspari vėjovartoms, todėl sodinant reikėtų parinkti nuo vėjų apsaugotą vietą. 

Kilmė

Genetinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad breverio eglė evoliuciškai yra išsivysčiusi Šiaurės Amerikoje ir yra gana tolima nuo kitų gentyje esančių eglių, tačiau aptinkama savaiminių sėjinukų susikryžminusių su kitomis rūšimis. Laikoma viena seniausių evoliucijos eigoje susiformavusių eglių