Drebulė (Populus tremula)

Natūraliai Lietuvoje paplitusi medžių rūšis, plačiai auganti plačialapių ir mišriuose miškuose, kirtimuose bei apleistuose laukuose. Auga sparčiai, užauga 10-25 metrų aukščio. Kamienas tiesus, pilkos ar pilkšvai žalios spalvos, jaunų medelių žievė lygi, senesnių nestipriai sueižėjusi. Lapai apskriti 3-7 cm ilgio, banguotu kraštu, viršutinė jų pusė žalia, apatinė pilkšva, rudenį tampa gelsvi ar rausvi. Lapkočio ilgis beveik toks pat kaip ir lapalakščio, ties pamatu plokščias, todėl net ir nuo silpno vėjo lapai “dreba”. 

Auga derlingose, drėgnose augavietėse. Vidutiniškai reikli šviesai. 

Vaistinės savybės

Vaistiniai žaliavai naudojami pumpurai, rečiau žievė. Jie skinami anksti pavasarį, prieš lapams skleidžiantis. Tinkami tik lapų pumpurai. Svarbu jų nesumaišyti su smulkesniais žirginių pumpurais. Džiovinama vėsioje, tamsioje patalpoje apie 1-2 mėnesius. Gerai išdžiuvę lapų pumpurai spaudžiami tarp pirštų traška, tačiau nesubyra. Subyra žiediniai arba perdžiūvę pumpurai. Išdžiuvę lapiniai pumpurai yra gelsvai rudos spalvos, kvapas primena bičių pikį. Liaudies medicinoje antpilai naudojami skausmui ir uždegimams malšinti, karščiavimui mažinti. Išoriškai tinka žaizdoms ir nudegimams plauti. Gydomąjį poveikį suteikia lapuose esantys salicilo junginiai, organizme skylantys iki salicilo rūgšties. Lapuose taip pat yra mineralinių ir antibiotinių medžiagų.