Natūraliai pilkieji kėniai auga Šiaurės Amerikoje, tačiau dėl savo itin dekoratyvios išvaizdos ir mažo reiklumo augavietei pamėgti visame pasaulyje, kartu ir Lietuvoje.

Kėniai pasižymi itin tankia laja. Ją formuoja ne tik tankios šakos bet ir gausiai suaugę, ilgi 6-7 cm ilgio spygliai. Jie pilko ar melsvo atspalvio. Spyglių viršūnės užapvalintos, o patys spygliai nėra kieti, todėl kėniai yra nedygūs ir puikiai tinka kaip kalėdinės eglės.

Lietuvos sąlygomis užauga iki 20-30 m, tačiau natūraliose augavietėse siekia 50-60 m, o rekordinis pilkasis kėnis buvo net 75 metrų aukščio. Anksčiau manyta, kad pirmuosius 30 metų pilkieji kėniai auga itin lėta, tačiau vėliau pastebėta, kad tai daugiau lemia augimo sąlygos. Ten kur žemė nederlinga, dažnai sausa ar užmirkusi šie medžiai auga lėtai, tačiau esant gerai dirvos kokybei ir tinkamam apšvietimui augimas vyksta sparčiai.

Išskiriami du pilkojo kėnio porūšiai: Abies concolor subsp. concolor ir Abies concolor subsp. lowiana. Abies concolor subsp. concolor yra žemesnė, nors natūraliose buveinėse vistiek užauga iki 35 metrų ir atsparesnė šalčiui (iki -40 oC). Abies concolor subsp. lowiana porūšiui šaltukas iki -30oC žalos taip pat nepadaro. Tad abu šie porūšiai puikiai gali augti ir Lietuvos sąlygomis, nors anstyvos rudens ar vėlyvos pavasario šalnos kaip ir daugeliui medžių gali padaryti žalos jauniausiems pumpurams.

Kaip atskirti eglę nuo kėnio
Neįgudusiai akiai daugelis spygliuočių gali pasirodyti vienodi, tačiau pažvelgus atidžiau galima rasti ne vieną skirtumą. Paprasčiausia kėnius atskirti pagal jų kankorėžius. Priešingai nei eglių ar pocūgių šie yra statūs. Daugiausia jų būna ant viršutinių šakelių ir tiek vyriški tiek moteriški kankorėžiai stiebiasi į viršų. Nuo kitų kėnių pilkąjį lengviausia atskirti pagal spyglius, kurie yra ilgiausi iš visų kėnių, siekiantys iki 6 – 7 cm., pilkos spalvos ir išlinkę.