Kartais atrodo, kad miestų plėtra ir juose žaliuojantys dideli medžiai – nesuderinami dalykai. Nuolatos girdime, kad pastatų ir aikštelių statyboms ar komunikacijų tiesimui pasirenkamas lengviausias kelias – „ne vietoje“ augantį medį paprasčiausiai nukirsti. Tačiau tai tikrai nėra vienintelė išeitis. Anaiptol – šiais laikais galima išsaugoti beveik kiekvieną gyvą medį.
Vakaruose medžių persodinimas jau kelis dešimtmečius yra normali praktika, tačiau Lietuvoje – tai vis dar naujovė. Medžių persodinimo bendrovės „Medeinės parkai“ direktorius K.Kuoras pasakoja, kad vis dar tenka susidurti su problema, jog žmonės nežino apie tokią galimybę arba netiki, kad persodintas didelis medis tikrai gali prigyti. „Anksčiau būdavo taip, kad pasodinus mažą medelį po keleto metų jis tapdavo nebepajudinamas. Ši nuostata išliko daugelio žmonių sąmonėje, tačiau tai jau praeitis, – kalbėjo pašnekovas. – Ir formuojant landšaftą anksčiau buvo galima nebent susodinti medžius kas 4-5 metrus ir tikėtis, kad ilgainiui jų lajos suaugs. Dabar turime galimybę susodinti juos daug tankiau, o esant reikalui išsodinti juos rečiau arba perkelti iš vienos vietos į kitą“.
Persodinti galima beveik visus medžius
Kartais atrodo, kad medžiams mieste nėra vietos. Pašnekovo teigimu, jeigu pasižvalgytume po Vilnių, didžioji dalis mieste augančių medžių yra „laikinose“ savo vietose. Vienintelis klausimas – kada jie pradės kažkam trukdyti ir ar žemės savininkai turės noro tą medį išsaugoti.
„Tokį ne vietoje augantį medį perkelti į saugesnę augimvietę nesukelia jokių problemų. Ir tikrai tos vietos galima atrasti. Kartais tiesiog užtenka paslinkti vos per kelis ar keliasdešimt metrų, ir medis toliau mus džiugins. Vis dėlto, smagiausia, kai pasmerktam medžiui atrandamas naujas šeimininkas“, – teigė K.Kuoras.
Pašnekovas sako, kad mielai kiekvienam medžiui, kurį susiruošta kirsti, paieškotų naujos vietos ar naujų šeimininkų. Jis prisipažįsta kartais nesuprantantis kaip lengva ranka nukertami gražūs, brandūs medžiai, kokius užauginti užtruktų dešimtmečius, o nusipirkti būtų gana nepigu.Medžio persodinimas – greitas ir efektyvus procesas
K. Kuoras sako, kad įvertinti kokį medį galima persodinti padeda gana universali formulė – persodinamo medžio kamieno skersmuo ir perkeliamų šaknų santykis turi būti 1:10. Tai reiškia, kad 10 cm kamieno medžio gyvybiškai svarbios šaknys siekia apie metrą. Todėl su tokia šaknų apimtimi jį turėtume ir perkelti.
Apskritai, medžius, kurių kamieno skersmuo neviršija 30 cm persodinti yra visiškai nesudėtinga – tam naudojamas specialus įrenginys, kuriuo medis yra paimamas su visa žeme ir šaknimis“. Pašnekovo teigimu, tokį darbą galima atlikti labai greitai, kartais tam užtenka pusvalandžio.
„Sudėtingiau gali būti persodinti nebent labai didelius medžius, tai jau būtų darome sudėtingesnių įrenginių ir technologijų pagalba, persodinimo procesas užtruktų kiek ilgiau. Tačiau ir tai toli gražu nėra neįmanoma – šios srities specialistai gerai išmano savo darbą ir turi visą tam reikalingą techniką“, – pasakojo medžių persodinimo bendrovės vadovas.
„Šiuolaikiniuose didelių medžių medelynuose auginami medžiai yra specialiai formuojami, kad būtų kompaktiška ne tik virš žemės auganti dalis, bet ir jų šaknys. Tokie 10-20 metų, o kartais ir dar vyresni, medžiai visiškai nebijo persodinimo. Tai gali lemti, kad iškilus būtinybei juos galima bus persodinti ne kartą ir po daugelio metų. Tokiu atveju nėra rizikos, kad pasodinus kažką gražaus ir praėjus 5-7 metams, kai medis pasiekia patį vešėjimą, jį reikės nukirsti. Tikrai ne“, – tikino K.Kuoras.
Vienas iš geriausių tai įrodančių pavyzdžių – praėjusių metų pabaigoje atsinaujinęs Kauno prekybos centras „Mega“, kurio plėtros metu buvo perkelta virš 200 medžių, o dalis iš jų net du kartus. Dalis jų grįžo į naujai suformuotas žaliąsias zonas prie prekybos centro, kita dalis – auga už kelių šimtų metrų esančioje savivaldybės žemėje, ir nė vienas sveikas medis nebuvo nukirstas.
Kitas pavyzdys – gyvenamųjų namų kvartalas Vilniaus mieste, kurį baigus statyti, visa teritorija buvo apjuosta visus metus žaliuojančių pušų ir lapuočių medžių masyvu, čia buvo pasodinta virš 230 suaugusių pušų, klevų, ažuolų. Tai – ypač džiugus atvejis, mat buvo panaudoti medžiai, kurie dėl miesto plėtros būtų buvę iškirsti. O dabar visi šie medžiai džiugina naujuosius namų gyventojus.
