Apskritalapis klevas kilęs iš Šiaurės Amerikos, auga Ramiojo vandenyno pakrantėse, tačiau dėl savo dekoratyvios išvaizdos pamėgtas soduose, bei dendrologinėse kolekcijose. Auga itin lėtai ir būna 6-12 metrų medžiu, augdamas pavėsyje gali formuotis kaip krūmas. Laja ovali, tanki. Lapai 10-15 cm skersmens ir su 7-9 negiliomis skiautėmis. Tik išsiskleidę lapai būna šviesiai žalios spalvos, vasaros metu tampa žali, o rudenį būna įspūdingai spalvotais: pavėsyje esantys lapai tampa geltoni, o gaunantys daugiau saulės – rausvi ar net sodriai raudoni. Žiedai itin smulkūs, retai siekia 1 cm, pasirodo pavasarį medžiui jau sulapojus. Jie susitelkę į grupes po 4-20. Iš toli sunkiai pastebimi, tačiau atidžiau pasižiūrėjus atrodo tikrai originaliai: vainiklapiai balti, taurelė raudona, ilgesnė už vainiklapius, kuokeliai stipriai išsikišę, taip pat balti. Rudenį sunoksta sparnavaisiai, kurie būna raudonos ir žalios spalvos. Kamieno žievė lygi, neskeldėja net ir senesnių medžių, žalsvos spalvos. Jaunų šakelių žievė raudona, ypač spalvingai atrodo anksti pavasarį tik lapams išsiskleidus ir žiemos metu, kada viskas padengta sniegu.

Augavietė

Gali augti tiek smėlingame tiek molėtame dirvožemyje, sunkiai išgyvena esant užmirkimui. Sparčiai auga ir atrodo dekoratyviai derlingoje dirvoje. Rudeninių lapų spalvų gausa priklauso nuo mikroelemtų kiekio  dirvoje, nes jie įeina į spalvą suteikiančius pigmentus. Apskritalapis klevas augdamas pavėsyje formuojasi kaip krūmas, sunkiai stiebiasi į viršų ir neretai skursta, tad geriausia jam parinkti saulėtą ar dalinai apšviestą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. 

Sula

Iš medžio galima išgauti sulos, kurioje gausu mikroelementų, vitaminų ir cukraus. Nors cukraus mažiau, nei cukrinio klevo suloje, ji taip pat tinkama klevų sirupui gaminti.