Natūraliai auga Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Įprastai būna 20-25 metrų aukščio. Laja ovali ar ritiniška, tanki, suaugusio medžio gali siekti 12-18 metrų. Lapai su 3-5 giliomis skiautėmis, aštriai susmailėjusiomis skiaučių viršūnėmis, 7-15 cm ilgio. Pavasarį jie šviesiai žali, vasarą žali su kiek pilkesne apatine puse, o rudenį būna ryškiai geltoni, oranžiniai, rausvi ar sodriai raudoni. Žiedai gelsvai žali, smulkūs, pasirodo kartu su besiskleidžiančiais lapais. Jaunų medžių žievė tamsiai pilka ir lygi, tačiau medžiui senstant suaižėja, būna tamsiai rudos spalvos. 

Augavietė

Gerai auga apšviestose ar pusiau apšviestose vietose. Gaudamas mažai saulės šviesos auga labai sunkiai ir dažnai skursta. Puikiai tarpsta įvairiuose dirvožemiuose, tačiau nemėgsta užmirkusių, puikiai ištveria sausras, karščius ir šalčius. Iš augančio derlingoje ir drėgnoje vietoje klevo galima gauti daugiau sulos. Atsparus užterštam miestų orui. Turi plačią šaknų sistemą ir yra atsparus vėjams, tačiau gali ardyti kelius bei pastatus. todėl rekomenduojama sodinti toliau nuo jų. 

Sula

Cukrinio klevo sula išgaunama pavasarį. Daugiausia sulos duoda medžiai, augantys saulėtoje, derlingoje ir drėgnoje dirvoje. Sula naudojama kaip gėrimas, joje gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurie padeda organizmui atsigauti po žiemos. Suloje gausu cukraus, jo gali būti nuo 2 iki 6%, todėl plačiai naudojama klevų sirupo gamybai. 1 litrui sirupo pagaminti reikės apie 30 litrų cukrinio klevo sulos. Sula verdama ant silpnos ugnies tol, kol susicukruoja ir lieka sirupas. Dažnai tai gana ilgas procesas trunkantis apie parą.