Tai didelis lapuotis medis, kilęs iš Šiaurės Amerikos, užaugantis iki 20 metrų. Formuoja išskirtinę, tankią ir piramidės formos lają. Pasižymi smulkesniu ir dailesniu, plonesnės žievės kamienu. Auga greičiausiai iš visų ąžuolų.
Puikiai auga miestuose, nes yra atsparus taršai, neišrankus dirvai, tinka užliejamos ir šlapesnės vietos.
Dėl seklios šaknų sistemos lengvai persodinamas. Jam reikalingas genėjimas, kad suformuotų gražią struktūrą. Pakankamai atsparus kenkėjams ir ligoms.
Lapai apie 15 cm dydžio, giliai karpyti, smailiais kraštais. Vasaros metu būna ryškiai žali, o rudenį tampa sodriai raudoni jau po pirmųjų šalnų, kurios Lietuvoje pasirodo dar rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje ir raudoni išlieka gerokai ilgiau nei kitų medžių. Tad savo dekoratyviais, raudonais lapais ir įspūdingu vaizdu džiugins net kelis mėnesius. Todėl labai populiaru jį sodinti mietuose bei parkuose, kur nukritus daugeliui lapų, vis dar norisi džiaugtis spalvomis ir lapuotais medžiais.
Lapų panaudojimas
Šio medžių lapai puiki žaliava mulčiui. Jie nesuyra greitai, todėl ilgai išlaiko ne tik savo struktūrą bet ir gražią spalvą. Gėlynai, padengti medžio ąžuolo lapais, yra apsaugoti nuo šalčio ir piktžolių, nes pro lapus joms sunku įsitvirtinti. Taip pat yra švelniai patręšiamos, nes lapams yrant susidaro organinės medžiagos.
Šiuos lapus taip pat galima pakasto po velėna. Tai padeda išlaikyti žemę trąšią ir purią.