Tai vienintelė natūraliai Lietuvoje auganti pušis, kuri užauga 25 – 40 m, o kamieno skersmuo siekia iki 1,7 m. Sparčiai aga 10 – 40 metais. Visžalio medžio laja kūgiška, vėliau ritiniška, senos gali būti skėtiška arba netaisyklinga, natūraliai nėra labai tanki, tačiau tinkamai formuojant galima sutankinti. Kamieno žievė stora, išilgai giliai suaižėjusi, pilkai ruda ar oranžinio atspalvio, o liemens viršutinės dalies ir šakų plona, raudonai gelsva. Spygliai išsidėstę po du, 4 – 7 cm ilgio, aštriai smailėjantys, melsvai ar pilkai žali. Pušis žydi gegužės – birželio mėnesiais. Kankorėžiai subręsta kitų metų rudenį, o trečių metų pavasarį prasiskleidžia ir išbėrę sėklas iškart nukrinta. Gausus kankorėžių derlius būna kas 3 – 5 metus.

Pakenčia įvairias klimatines sąlygas, nereikli dirvožemiui, tačiau reikli šviesai, negali augti paunksmėje. Gali augti ir užmirkusioje dirvoje, tačiau augimas vyksta labai lėtai ir medžiai būna žemi.

Gydomasis poveikis

Pušys išskiria daug fitoncidų (augalų lakios ir aktyvios medžiagos), kurie turi stiprų antibakterinį ir antigrybelinį poveikį, padeda kovoti su kvėpavimo takų ligomis, pasižymi tonizuojančiu bei nuovargį mažinančiu poveikiu. Pastebėta, kad žmonės gyvenantys pušynais turtingose teritorijose yra atsparesni peršalimo ligoms. Ne veltui Lietuvos kurortai pajūris ir Druskininkai, kur gausu pušynų. Spygliuočių miške oras beveik sterilus. Gydomuoju poveikiu taip pat pasižymi ir pušų spygliai. Ypač sausio ir vasario mėnesiais juose gausu vitaminų (ypač vitamino C). Todėl jų nuovirai tinka organizmo stiprinimui ir atsparumui ligoms didinti. Tinka atsikosėjimui lengvinti, burnos ertmės ir dantenų ligoms gydyti. Pušų spyglių aliejinė ištrauka tinka sausėjančios ir skeldėjančios odos priežiūrai, malšina sąnarių ir raumenų skausmus, o trinant į krutinę palengvina bronchito simptomus.

Netradicinių formų pušys

Pušys puikiai tinka bonsavimui. Taip pat galima formuoti ir didelius medžius, norint išgauti iš jų neįprastas ir netradicines formas. Tinkamiausias tam laikas – gegužė. Svarbu formuojant palikti vieną lyderį ūglį, kuris užtikrina tolimesnį medžio augimą.

Paprastoji pušis turi daug veislių ir variatetų. Pinus sylvestris ‘Watereri’ atspari karpymui, todėl lengvai formuojama ir dažnai naudojama bonsų kūrimui. Nors ir yra žemo ūgio ir dažnai vadinama nykštukine, auga ypač tanki, nenumeta apatinių šakų, tad idealiai tinka norimoms įdomioms formoms formuoti.

Pušis – namai kitiems organizmams

Pušys ypač dideli jų masyvai tampa prieglobsčiu daugybei kitų rūšių. Airijoje introdukavus pušis bei pradėjus jas auginti, ten kur anksčiau neaugo, bei vėliau stebint kaip kito bioįvairovė susiformavusiuose pušynuose, buvo nustatyta, kad ten įsikūrė dar 131 augalų rūšis.

Daugiau informacijos apie tai rasite paspaudę čia.

Veislės

‘Watereri’ veislės medeliai užauga iki 3-6 metrų aukščio ir būna panašaus pločio. Jie išsiskiria savo plačia apvaloka laja ir melsvos spalvos itin dekoratyviai atrodančiais spygliais. Nereikli aplinkos sąlygoms, gali augti ir nederlingoje dirvoje. Mėgsta gerai apšviestas vietas. Itin atspari karpymui ir formavimui.