Natūraliai Japonijoje ir Korėjos pusiasalyje sutinkama medžių rūšis, gali užaugti 5-15 metrų aukščio. Lietuvoje jau 50 metų auginama kaip dekoratyvinis parkų ir sodų medis. Sėkmingai iš sėklų išauginti sėjinukai atsparūs šalčiui. Rytų Lietuvoje augantys individai gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tačiau likusioje šalies teritorijos dalyje puikiai prisitaikę prie mūsų klimato. Formuoja kiek kolonišką, dažnai netaisyklingos formos lają. Spygliai susitelkę po 5, žalios ar melsvai žalios spalvos, 5-7 cm ilgio. Juos keičia gana dažnai, kas du metus. Įprastai spalio mėnesį jie nukrenta beveik visi vienu metu, tačiau per keletą savaičių atauga ir medis atgauna įprastą, puošnią išvaizdą. Rusvai raudoni, iki 10 cm ilgio kankorėžiai susiformuoja šakelių viršutinėse dalyse. Subręsta tik kitais metais, o išsiaižę ir išbarstę sėklas, gali dar net keletą savaičių iškaboti ant medžio. Žievė ruda, kiek pilka, plona, todėl rekomenduojama saugoti nuo mechaninio pažeidimo.
Smulkiažiedė pušis yra gana atspari karpymams ir iš miegačių pumpurų gali išauginti daug naujų uglių. Todėl ši rūšis labai mėgstama bonsų kūrėjų ir sodininkų, kuriančių neįprastas medžių formas. Genėjimus ir karpymus geriausia atlikti vasaros metu, kada sakai teka ne taip intensyviai ir nealina medžio. 

Augavietė

Nereikli dirvožemio derlingumui, gali augti net ir nederlingoje dirvoje, tačiau kaip ir dauguma medžių, gaudama daug mineralinių ir maistinių medžiagų augs sparčiau, bus atsparesnė ligoms ir atrodys dekoratyviau. Smulkiažiedė pušis nepakanti užmirkimui, negali augti teritorijose, kur nuolat aukštas gruntinis vanduo. Mėgsta gerai apšviestas vietas. 

Veislės

‘Glauca’ yra viena dažniausių smulkiažiedės rūšies formų auginamų Lietuvoje. Melsvo atspalvio, kiek sukti spygliai suteikia šiam medžiui dar daugiau dekoratyvumo.  Pasižymi lėtu augimu ir gali pasiekti 10-15 metrų aukštį.