Natūraliai auga šiaurinėje ir rytinėje Kanados dalyje. Nuo seno auginama Lietuvoje kaip parkų ir dvarų dekoratyvinis medis. Tėvynėje gali užaugti net iki 70 metrų aukščio, o aukščiausia Lietuvoje užfiksuota veimutinė pušis siekia 42 metrus. Formuoja kūgio formos lają, tačiau medžiui senstant ji gali tapti netaisyklingos formos. Spygliai susitelkę po 5, melsvai žalios spalvos, ilgi, gali būti iki 13 cm ilgio, itin švelnūs, todėl ši pušis mėgstama kaip Kalėdų eglutė. Juose gausu vitamino C, todėl įeina vaistinių arbatų sudėtį.  Kankorėžiai cilindriški, pilkai rudos spalvos, 8-20 cm ilgio. Pirmieji pasirodo medžiui būnant vos 5-10 metų, tačiau gausiai dera kas 3-5 metus, sulaukę 30 metų ir daugiau. Jaunų medelių žievė lygi, su amžiumi storėja ir skeldėja. Ji rudos spalvos su pilkšvu ar rausvu atspalviu. 

Augimas

Pasižymi itin sparčiu augimu. Nors pirmuosius metus paauga tik po kelis centimetrus, o 8-10 metų medžiai tik šiek tiek viršija 1 metrą, apie 10-20 augimo metus ima augti itin sparčiai ir per sezoną, esant palankioms sąlygoms, ūgteli po 1 metrą. Apie 50 metus augimas beveik sustoja ir siekia vos kelis centimetrus per metus. Mėgsta saulėtas ar bent dalinai apšviestas vietas. Natūraliose augavietėse kritulių kiekis siekia nuo 510 iki 2030 mm per metus (Lietuvoje vidutiniškai iškrenta 670 mm per metus), todėl gali augti tiek itin sausoje, tiek drėgnoje dirvoje, tačiau geriausiai auga vidutinio drėgnumo dirvoje. Gali augti daugelyje dirvožemio rūšių, tačiau reikėtų vengti stipriai suplukto molio. 

Gali nukentėti nuo veimutrūdė (Cronartium ribicola). Šio grybelio tarpinis šeimininkas yra serbento krūmas, tad geriau šių augalų šalia nesodinti arba pušis sodinti gerai vėjo prapučiamoje vietoje, taip išvengiant drėgmės kaupimosi.