Tai krūmas arba medis, užaugantis iki 6 metrų, retais atvejais iki 9 metrų aukščio. Turi ne vieną kamieną, žievė pilkai rudos spalvos. Lapai 3 – 8 cm ilgio ir 7 mm pločio. Viršutinė jų pusė žalia, šiek tiek pilkšva, o apatinė sidabriškai balta. Išsidėstę pražangiai aplink visą šakelę. Laja netaisyklingos formos, tanki, šakojasi nuo pat žemės. Šakų viršūnės ir trumpesni ūgliai užsibaigia aštriais ir dygiais spygliais. Yra ir bespyglių veislių. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais, tačiau žiedai labai smulkūs, neišvaizdūs, sunkiai pastebimi. Šaltalankis – dvinamis augalas. Vieni individai vyriški, o kiti moteriški. Vaisiai bręsta tik iš moteriškų žiedų, tačiau tik tada jei šalia yra vyriškų individų. Vyriškus individus geriausia sodinti pavėjui, kad vėjas išnešiotų kuo daugiau sporų ir apdulkintų moteriškus žiedus. 

Šaltalankių uogos

Šaltalankių pavadinimas Hippophae reiškia “spindintis arklys”. Tokį pavadinimą augalas gavo dėl žirgų, kurie net ir labai paliegę greit atsigaudavo, paėdę šermukšnio uogų ir lapų. Ir iš tiesų, net ir šiuolaikinė medicina šaltalankių uogas įvardina kaip labai maistingas ir vaistingas. Rugsėjo – spalio mėnesiais sunokusios uogos yra ryškiai oranžinės spalvos ir po truputi pačios ima kristi nuo šakelių. Renkamos po pirmųjų šalnų, šiek tiek rūgštokos, saldžios ir sultingos. Iš uogų spaudžiamos sultys, gaminamos uogienės, galima jas ir džiovinti. Uogų produktai vartojami organizmui stiprinti, avitaminozei, mažakraujystei gydyti. Taip pat mažina uždegimus, gydo žaizdas (skrandžio, dvylikapirštės žarnos), skatina audinių regeneraciją ir veikia antibakteriškai. 

Šaltalankių aliejus

Šaltalankių fitolis ideali kosmetikos priemonė, pažeistos, skilinėjančios, sausos ir brandžios odos priežiūrai. Skatina regeneraciją, veikia antiseptiškai todėl puikiai tinka ilgai negyjančioms žaizdoms, nušalimams, praguloms ar spinduliniams odos pažeidimams gydyti. Jį pasigaminti labai paprasta. Iš sunokusių uogų reikia išspausti sultis, išspaudas išdžiovinti ir užpilti norimu aliejumi. Tinka saulėgražų, simondsijų, alyvuogių ir kt. Nuolat permaišyti arba kas kelias dienas pakeisti šaltalankius. Po trijų savaičių tinka naudoti, rekomenduojama suvartoti per vienerius metus. 

Šaknys

Šaltalankiai nereiklūs dirvos derlingumui. Taip yra todėl, kad sudaro šakninius gumbus su azotą fiksuojančiomis bakterijomis todėl ten kur auga šaltalankiai dirva tampa derlingesnė. Beto, jų paviršinė šaknų sistema sutvirtina dirvožemį ir apsaugo jį nuo erozijos. Todėl jais galima apsodinti įrančius šlaitus ir upių slėnius. 

Veislės

‘Avgustinka’ – auga greitai, tačiau kiek žemesnė nei laukinė. Šakos mažai dygliuotos, vaisiai stambūs ir sultingi, tvirta odele, todėl skinant nesusitraiško. 

‘Mary’ – nauja 2007 metais išveista veislė. Vidutinio augumo, beveik be dyglių. Brandina daug vaisių, kurie anksti subręsta ir lengvai atsiskiria nuo šakučių. 

‘Botaničeskaja Lubitelskaja’ – mažai dygliuota, pakanti žiemos šalčiams. Vaisiai stambūs, sultingi, malonaus aromato, prinoksta rugpjūčio pabaigoje. 

Plačiau apie veisles ir jų vaisingumą galite skaityti ČIA.