Iki 10 metrų aukščio medis, natūraliai paplitęs Vidurinėje Azijoje. Lapai 10-20 cm ilgio ir 6-10 cm pločio, širdiškos formos, stipriai plaukuoti. Rudenį tampa geltoni. Jaunų medelių laja būna ovali, kartais rutuliška, o augalui senstant plečiasi ir tampa skėstašakė. Pasiekę ̨brandą, šilkmedžių medžiai nebeauga į aukštį̨, bet storėja jų̨ kamienas, platėja laja, šakojasi kamienas. Labai panašus įbaltąjį šilkmedį, bet yra mažiau atsparus šalčiams, laja kiek siauresnė ir kt. Plačiai apie šilkmedžių skirtumus galite skaityti ČIA. Nepakantus užmirkimui, gerai auga apšviestoje vietoje.

Vaisiai

Vaisiai panašūs į avietes, tik gerokai stambesni. Būna įvairių spalvų: balsvi, raudoni, tamsiai violetiniai ar juodi. Jie nevienodo dydžio, saldūs, kartais truputi rūgštoki. Noksta ne vienu metu, tad šviežiomis uogomis galima džiaugtis apie mėnesį. Jos valgomos, tinkamos gaminti uogienes, džemus ar konditerijos gaminius.

Genėjimas

Genėti rekomenduojama vegetacijos sezonu, likus vienam mėnesiui iki lapų kritimo. Visada reikia pašalinti sergančias, negyvas ar pažeistas šakas. Galima formuoti kaip medį arba krūmą. Nukirpus pagrindinį ūglį augimas į viršų sustoja. Tai puikus būdas kontroliuoti medžio aukštį. Seni ūgliai apkarpomi, kad jų vietoje išaugę nauji formuotų daugiau vaisių. Daugiau apie juodojo šilkmedžio genėjimą ir priežiūrą galite skaityti ČIA.