Sitkinė eglė (Picea sitchensis)

Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikos vakarinėje ir šiaurinėje dalyje. Pavadinta ši eglė teritorijos, kur auga Aliaskoje, vardu, tačiau paplitusi daug platesniame regione nei tik Sitkoje.  Tai viena aukščiausių eglių, galinti užaugti iki 70 metrų, o rekordinės aukštis viršija 90 metrų. Europoje sitkinė eglė užauga gerokai žemesnė ir tik retais atvejais siekia 50 metrų aukštį. Natūraliai formuoja siaurą, kūgio formos lają. Tankios, horizontalios šakos praleidžia labai mažai šviesos ant žemės paklotės, todėl auginant didesnius šios rūšies masyvus, po jais labai mažai kas auga. Tačiau Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, dėl vertingos medienos, auginamos sitkinės eglės plantacijos. Spygliai 1,5-2,5 cm ilgio, žali, šiek tiek melsvi, aštrūs ir labai dygūs. Žievė labai plona, ruda, pilkšva, retais atvejais rausva. Skeldėja labai nestipriai ir tik senesnių medžių. 

Augavietė

Reikli drėgmei. Natūraliose buveinėse kasmet iškrenta gausu kritulių kiekis, tai pat oro drėgmė nuolat didelė. Gali augti nestipriai užmirkstančiose dirvose. Atspari žiemos šalčiams, tačiau vistiek rekomenduojama prieš žiemą gausiai palaistyti ir mulčiuoti. Gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, dėl to augimas sulėtėja. Sunkiai auga pavėsyje, jautri taršai.