Vakarinė tuja (Thuja occidentalis)

Natūraliai kilusi iš Šiaurė Amerikos puikiai auga ir Lietuvoje. Laikoma labiausiai prisitaikiusia prie mūsų klimato sąlgygų tuja. Gali užaugti iki 20 m aukščio, tačiau didelė veislių įvairovė leidžia pasirinkti norimo aukščio medį. Turi vieną arba kelis kamienus, formuoja kūgiškos formos lają. Žievė raudonai rudos spalvos, linkusi pleišėti. Šakos neilgos, išsidėsčiusios horizontaliai, o ant jų – daug trumpučių, plokščių šakelių. Lapai žvynelių formos išsidėstę aplink šakeles. Kankorėžiai smulkūs, 0,8-1,2 cm ilgio. Iš pradžių būna žali, vėliau paruduoja. Sparnuotos sėklos, sunokusios rugsėjo mėnesį išbyra dar tais pačiais metais 

Augavietė ir priežiūra

Vakarinė tuja nepakanti išdžiūvimui. Geriausia jas sodinti gerai drėkinamose, bet neužmirkusiose dirvose. Sausuoju metų laiku rekia laistyti. Auga ir nederlingame dirvožemyje, tačiau norint, kad medis augtų greičiau, būtų tankesnis ir gražesnis rekomenduojama bent kartą per metus patręšti. 

Natūraliai gali išgyventi iki 100 metų, tačiau senstant praranda savo dekoratyvumą, nes ima retėti. Tačiau to galima išvengti reguliariai pašalinant senas bei džiūstančias šakas. 

Veislės

Columna’ užauga iki 12 metrų aukščio. Laja gana siaura, koloniškos formos. Atspari šalčiams ir vėtroms. Žiemos metu spygliai išlieka tokios pat, sodriai žalios spalvos. 

Spiralis’ užauga 10-12 metrų aukščio, o laja iki 2 metrų pločio, kūgiškos formos. Šakos auga spirališkai. Šviesiamėgė veislė, sunkiai auganti pavėsyje. Gana jautri sausroms. 

Aurescens’ užauga iki 10 metrų aukščio. Formuoja tankią lają. Šakelės geltonos spalvos. Šviesiamėgė ir šalčiui atspari veislė. 

Smaragd’ labai dekoratyvi ir beveik nereikalauja priežiūros. Pamėgta dėl to, kad ir neapkarpoma atrodo tankiai ir gražiai. Laja kūgiškos formos, gana siaura. Nepakanti išdžiūvimui.