Tuopa liaudiškai dar vadinama topoliu, jovaru ar jievaru. Natūraliai baltoji tuopa paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir vidurinėje Azijos dalyje. Nors negausiai tačiau auga ir Lietuvoje. Tai medis užaugantis iki 25-30 metrų aukščio. Pasižymi sparčiu augimu, per pirmuosius 10 metų gali užaugti net 10 metrų, vėliau augimas prislobsta. Jaunų medžių žievė lygi, tačiau senesnių itin stora ir giliai sueižėjusi, šviesiai pilkos spalvos. Lapai 6-10 cm ilgio, viršutinė jų pusė žalia, o apatinė sidabriška, stipriai plaukuota. Rudenį tampa ryškiai geltoni. Turi 3-5 gilias skiautes ir savo forma gali priminti klevo lapus. Žydi lapams skleidžiandis, balndžio mėnesį. Žiedai neišvaizdūs ir dažnai sunkiai patebimi, 3-10 cm ilgio rudi, pailgi žirginiai. 

Augavietė

Gerai auga drėgnose, tačiau neužmirkusiose dirvose. Gali augti druskinguose ar net rūgščiuose dirvožemiuose. Gana atspari užterštam miestų orui, todėl puikiai tinka kaip miestų ar parkų medis, bei apsauginėms ir žaliosioms zonoms formuoti. Tai šviesiamėgė rūšis, todėl geriausiai auga gaudama daug saulės šviesos. 

Šaknys

Tuopos šaknys labai stiprios ir plačiai išsikerojusios. Sparčiai dauginasi iš šaknų, išaugindamos naujus individus. Yra duomenų, kad išaugę klonai gali būti nutolę per 50 metrų nuo motininio augalo. Jos taip pat gali ardyti asfaltą ar net namo pamatus, todėl rekomenduojama sodinti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų.