Paprastoji vinkšna (Ulmus leavis)

Guobų šeimai priklausantis medis, natūraliai paplitęs visoje Europje nuo Prancūzijos iki Suomijos pietryčių, Uralo kalnų ir Bulgarijos. Lietuvoje sutinkama apyrečiai. Dėl menkavertės medienos, neauginama miškuose komerciniais tikslais. Sutinkama šlaituose, lapuočių miškuose, o dažniausiai kaip parkų, sodų ar miesto želdinių medis. 

Žievė pilka, rusva, jaunų medelių lygi, su amžiumi negiliai skeldėja plonomis, besilupančiomis plokštelėmis. Laja priklauso nuo augimo sąlygų ir gali būti įvairių formų. Augdama atviroje ir gerai apšviestoje vietoje formuoja plačią lapiją, o šalia esant kitų medžių konkurencijai, būna siauresnė. Lapai 6-12 cm ilgio, elipsiškos formos, smailia viršūne ir labai asimetrišku pamatu. Viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, apatinė kiek šviesesnė. Rudenį tampa puošniai rausvais ar geltonais. Žydi balandžio mėnesį dar prieš lapams skleidžiantis. Žiedai rausvos spalvos, smulkūs, kabantys ant neilgo kotelio. Apdulkinami vėjo, todėl nėra labai dekoratyvūs. 

Jauni medžiai auga sparačiai, tačiau jau apie 15 metus sulėtėja, o sulaukę 60 metų beveik nebeauga. Gali užaugti iki 35 metrų aukščio, nors įprastai būna žemesni, siekia 15-20 metrų.

Augavietė

Geriausiai auga derlingame ir drėgname dirvožemyje, tačiau yra toleraniški beveik visoms augimo sąlygoms.  Aptinkami priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose, nebijo laikino užmirkimo ar išdžiūvimo. Yra puikūs medžiai miesto želdiniams dėl savo greito augimo, dekoratyvios išvaizdos, pakantumo įvairiam dirvožemiui, užterštam orui ar net druskų pertekliui, atsirandančiam dėl gatvių barstymo. 

Ligos

Kaip ir kiti Guobinių šeimos medžiai gali nukentėti nuo guobų maro, sukeliamo grybelio Ophiostoma ulmi arba Ophiostoma novo-ulmi. Pastebėjus pirmuosius vystančius lapus galima šalinti sergančias šakas ir jas iš karto deginti arba naudoti fungicidų injekcijas į šakas ir kamieną. Rekomenduojama nesodinti didelių vinkšnų ir giminingų medžių masyvų, siekiant išvengti ligos plitimo. 

Įdomu

Ventos regioniniame parke esanti Šiliškių daugiakamienė vinkšna yra saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Turi net penkiolika kamienų ir yra mėgstamas parko lankytojų objektas.