Medžiai yra tikras gyvybės lopšys. Ne tik todėl, kad jie gali išgyventi šimtus metų ir atlaikyti įvairiausias negandas, bet ir todėl, kad sukuria puikias buveines, slėptuves, maitinimosi ar žiemojimo vietas daugybei kitų organizmų. Didžiausią vertę biologinės įvairovės prasme turi seni, perbrendę ir drėvėti medžiai. Juos reikia ypač saugoti, nes jie tampa namais įvairioms organizmų grupėms.
Samanos ir kerpės
Samanos ir kerpės įsikuria ant medžių kamienų ir šakų. Jos neparazituoja ir nekenkia medžiui, tiesiog naudojasi juo, kad pakiltų šiek tiek aukščiau nuo žemės ir gautų saulės šviesos, taip kaip atogražų miškuose daro orchidėjos. Samanos naudoja lietaus vandenį ir jame esančius mineralus, todėl auga itin lėtai. Svarbu paminėti, kad šie augalai įsikuria tik ten, kur yra švarus oras, tad jei Jūsų medžiai apsamanojo galite pasidžiaugti, kad gyvenate neužterštoje aplinkoje. Kerpės taip pat gali būti švaraus oro indikatorius, tik į jas reikėtų pažvelgti atidžiau, nes yra rūšių pakančių taršai.
Grybai
Kempininiai grybai, taip pat kaip ir vabzdžiai dažniausiai būna specializuoti ir įsikuria ant negyvos medienos arba dar gyvų medžių. Jeigu kerpės įsikuria ant gyvo organizmo, ima jį parazituoti, siurbdamos iš medienos reikiamas maisto medžiagas. Jeigu jų nėra daug, medžiui didelės žalos nepadaro.
Baravykai, piengrybiai, voveraitės, baltikai, ūmėdės, musmirės ir daugelis kitų tiek valgomų, tiek nevalgomų grybų gyvena simbiozėje su medžiais. Grybai medžiui padeda iš dirvos siurbti vandenį ir mineralines medžiagas, o medis savo ruoštu suteikia jiems organines medžiagas, kurias susintetino lapuose fotosintezės metu. Grybai išgyventi be medžių negali, kaip ir medžiai be grybų dažniausiai auga sunkiai ir skursta. Šie du organizmai žemėje sudaro tankų šaknų ir hifų tinklą.
Vabzdžiai
Vabzdžiai yra gausiausia rūšimis ir individų skaičiumi gyvūnų grupė. Tie, kurie yra susiję su medžiais yra įsikūrę įvairiausiose augalo vietose. Tik 5 % vabzdžių rūšių yra priskiriami prie kenkėjų, todėl pamačius ropinėjančius ar skraidančius vabzdžius nereikėtų iškart nerimauti. Didžiausia naudingų vabzdžių yra medžių lapo nuokritose, kur maitinasi negyva organika ir padeda ją skaidyti, kad mineralai vėl taptų prieinami medžiams. Labai daug vabzdžių gyvena negyvoje medienoje, stuobriuose, virtuoliuose ar tiesiog nulūžusiose ir ant žemės išvirtusiose šakose. Nereikia baimintis, kad nuo negyvos medienos vabzdžiai persikels ant dar žaliuojančių medžių. Įprastai rūšys yra stipriai specializuotos, todėl besimaitinančios negyva mediena nepereina ant sveikų medžių.
Paukščiai
Medžiai paukščiams ir buveinė, ir perimvietė, ir maitinimosi vieta, ir erdvė pasislėpti nuo plėšrūnų ar patiems tykoti grobio. Daug paukščių suka savo lizdus medžių lajoje. Jie pasirenka stambius medžius ir savo lizdus krauna ant storų, aukštai iškeltų ir kuo įmanoma horizontalesnių šakų. Tokius lizdus suka juodieji gandrai, vapsvaėdžiai, ereliai, sakalai, meletos ir kt.
Smulkesni paukščiai įsikuria medžių drevėse. Tai didieji dančiasnapiai, uldukai, lututės, kukučiai ir kt. Jie savo lizdus įkuria senuose, gamtinę brandą peržengusiuose medžiuose. Drevės atsiranda nunykusių šakų vietoje, dėl kamieno skylimo ar lietaus, vėjo bei ugnies poveikio. Medžiai gali išgyventi ir su drevėtu kamienu, bei sukurti buveinę kitiems organizmams, tad nereikėtų skubėti užkamšyti visų skylių atsiradusių senuose medžiuose.
Medžiai taip pat puiki maitinimosi vieta paukščiams. Pavyzdžiui tetervinai nors ir suka lizdus ant žemės daug laiko praleidžia medžiuose. Čia jie slepiasi ir saugosi nuo plėšrūnų, o žiemos metu maitinasi ir išvengia nemalonios sniego paklotės.
Žinduoliai
Šikšnosparniai gyvena senų medžių drevėse. Daug Lietuvoje sutinkamų šikšnosparnių nyksta, būtent dėl drevėtų medžių stokos. Išgirdus šikšnosparnių vardą nereikėtų galvoti apie kraujasiurbius naktinius vampyrus. Priešingai, jie minta vabzdžiais, todėl yra tikri sodininkų draugai, nes mažina derliui kenkiančių parazitų populiacijas. Lietuvoje nėra nei vienos kraują siurbiančių šikšnosparnių rūšies. Drevėse lizdus taip pat suka miškinės kiaunės ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos miegapelės.
Voverėms medžiai – maisto šaltinis. Labiausiai jos mėgsta lukštenti spygliuočių kankorėžius, dažnai paskanauja gilėmis, medžių pumpurais ar ūgliais. Lūšys puikiai laipioja medžiais, lengvai šokinėja jų lajomis. Ant stambesnių šakų šios katės netgi miega.
