Pavasarį, atgijus gamtai, apima noras atsinaujinti – susitvarkyti, pakeisit savo aplinką, žaliąsias erdves ir ateinantį sezoną pradėti kitaip.
Tai tinkamiausias laikas ne tik todėl, kad po žiemos tai daryti daugiausiai entuziazmo ar per šaltąjį sezoną galvoje subrandintų planų – pastebi specialistai. – Dar nesulapojus augalams žymiai patogiau apžvelgti visą teritoriją, joje komponuoti žydinčias zonas, derinti augalus.
Deja, akį traukiančių žydinčių vaizdų dar teks ilgokai palaukti. Reikės gerokai paplušėti, kol šiandien rankose turimos sėklytės ar gležni daigeliai pražįs. Teks susitaikyti, kad Ir žiedai tikriausiai nebus tokie gausūs ir ryškūs – nuotraukos interneto ar žurnalų puslapiuose, dažnai būna meniškai pagražintos bei darytos šiltesniuose kraštuose, o ir sodininkams trūksta išmanymo apie augalų parinkimo, augimo, derinimo ypatumus, darbo laiko sąnaudas.
Kuriantiems savo žaliąsias erdves aplinkos dizaineriai siūlo imtis ryškesnių pokyčių ir visų pirma rinktis medžius. Ir ne tik jaunus 1–2 sodinukus, bet ir didelius, brandžius. Jie ypač tinka mažuose sklypuose, nes vizualiai praplečia erdvę į viršų. Beje, didelių medžių persodinimas nėra labai sudėtingas ir ilgai netrunka.
Lina Liubertaitė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė įsitikinusi, jog miestų ar priemiesčių gyventojai, nuo nulio planuojantys ar perplanuojantys savo sklypus, būtent nuo jų – didelių medžių – ir turėtų pradėti, nepaisydami klasikinės mokyklos suformuoto požiūrio, jog mažame sklype turi augti kompaktiškos, nykštukinės medžių ir krūmų veislės.
„Kai mažame sklype matome santykinai didelį namą ir aplink pasodintus mažučius augalus, akis už nieko neužsikabina ir vienu žvilgsniu galime apžvelgti visą sklypą – plokščią ir tuščią. Žvilgsnis pagauna tolį, sklypas atrodo nuobodus ir neįdomus“, – pastebi aplinkos dizainerė.
„Mažame sklype, kur negalime erdvės praplėsti į šonus, galime ją praplėsti į viršų, panaudodami aukštus medžius. Jeigu sklypas nedidelis – užtenka ir vieno didelio medžio“, – pataria L. Liubertaitė. Beje, jei sklypas visai mažas, siūloma net ir lysves pakeltas daryti.
Pašnekovė pastebi, jog ankščiau didesnio medžio funkciją atlikdavo senosios obelys. Jei namas vieno aukšto, net ir proporcija visai neblogai išlaikoma. Jei namas aukštesnis, sodinamas medis, turėtų būti šiek tiek aukštesni –apie pusantro namo aukščio. Tačiau čia gali būti išimčių – priklausomai nuo to kiek tų medžių yra, kas vyksta kaimynystėje.
L. Liubertaitės teigimu, yra dar viena priežasčių, kodėl verta rinktis didelius medžius. Tuščiame sklype, ypač pietinėje jo pusėje, kartais pradeda varginti kepinanti vasaros saulė. Tuo tarpu ažūriškas ir labai malonus medžio pavėsis bei pro lapelius pučiantis vėjelis sukuria visai kitokį mikroklimatą.
Kokius medžius rinktis – jaunus ar brandžius?
„Medeinės parkai“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Kuoras pateikia keletą argumentų brandžiųjų naudai.
- Pasisodinti brandų, augų, 10 m. aukščio medį – pušį, riešutmedį, obelį ar magnoliją – visai nesudėtinga. Su specialia technika tą galima padaryti per keletą dienų. Ir nereikės laukti 15–20 metų, kol jis užaugs.
- Sodinant jaunus, 2–3 metų medelius, tai, kaip jie atrodys suaugę – kokios formos ir tankumo bus jų laja, kokio aukščio bus jie po dešimties metų – galime tik įsivaizduoti.
- Suaugę medžiai žymiai atsparesni ligoms ir kenkėjams, vandens ir maisto medžiagų stokai, negu jauni medeliai. Taigi, ir pats sodininkavimo procesas – žymiai tvaresnis ir aplinkai draugiškas. Galime kurti tvarų, pačios gamtos kuriamą landšaftą, su minimaliu žmogaus įsikišimu.
- Įprastas persodinamų medžių aukštis apie 5–6 m., iki 10 m. Galvojant apie dar aukštesnius – gali kilti problemų juos pervežant. Lengviausiai prigyja 20–30 cm skersmens kamieno medžiai. Manoma, kad kamieno ir šaknų santykis 1 prie 10 – 1 cm kamieno – 10 cm pločio šaknų gumulas – 20 cm skersmens medžio kamieno šaknų gumulas telpa 2 m skersmens žemės gumule.
Medžio paėmimas su visu gruntu yra labai svarbus, nes yra išsaugoma apie 70–90 proc. šaknų. Didelis grunto kiekis yra svarbus dėl dviejų priežasčių: visų pirma, tai smulkiųjų šaknų, dar vadinamų šakniaplaukiais, išsaugojimas ir medžiui naudingos dirvožemio mikrofaunos paėmimas.
