Įprasta manyti, kad medžiai sodinami rudenį ir pavasarį. Tai mitas, kuriuo iki šiol tiki daugybė žmonių. Žiema yra vienas tinkamiausių periodų sodinti didelius medžius.
Siurbiamosios šaknelės ne vegetacijos sezonu būna sunykusios, todėl itin svarbus šaknynas – daug mažesnis nei vasarą. Tai reiškia, kad atėjus pavasariui medis vėl ataugins siurbiamąsias šakneles taip okupuodamas savo naująją vietą ir joje įsitvirtindamas. Medžio patiriamas stresas sumažinamas iki minimumo.
Žiemą galime sodinti ne tik didesnius bet ir prigijimui lepesnius medžius. Būdami ne vegetacijos laikotarpiu jie mažiau reaguoja į aplinką ir jos pasikeitimus, o atgiję pavasarį lengviau prisitaiko prie savo naujos nuolatinės vietos. Medžių lapija yra prisitaikiusi prie esamo apšvietimo. Lajos viršuje bei apačioje, pietinėje ir šiaurinėje pusėje esantys lapai šiek tiek skiriasi. Naujai sprogstantys lapai gauna tam tikrą saulės šviesos kiekį, kuris keisis tik nežymiai visą šiltąjį sezoną, tad medžiui nebus poreikio perskirstyti lapuose vykdomos fotosintezės intensyvumo po vietos pakeitimo. Tai reiškia, kad medis jau pirmąjį sezoną jausis taip lyg šioje vietoje būtų augęs visą laiką.
Artėjant šaltajam sezonui neatsisakykite savo aplinkos tobulinimo ir puoselėjimo. Dabar pasisodinę eglę ar kėnį galėsite džiaugtis puikiu kalėdiniu džiaugsmu, o lapuočiau jau ankstyvą pavasarį nustebins žalumu ar ankstyvais žiedais.
